1.Nejaugi Jūs norite išmokti sudėtingos, įdomios, susijusios su didžiule moraline ir juridine atsakomybe, reikalaujančios didžiulių psichologinių bei fizinių pastangų gydytojo specialybės, nepaskirdami tam maksimalių savo gebėjimų? Nebent jų trūksta – tada buvo apsirikta, renkantis specialybę;
2.Visi, norėdami pasiekti profesinio meistriškumo, tam skiria daug bemiegių parų, išlieja tonas prakaito, sutelkia savo atkaklumą ir kantrybę. Taip elgiasi ir sportininkai, menininkai, mokslininkai, kariūnai, ir kiti. Kitaip negalima tapti profesionalu;
3. Darbo užmokestis: jūs, dar netapę gydytojais, jau norite daug uždirbti ir nelabai ilgai dirbti. Trūksta barams, automobiliui ar garsių firmų drabužiams? Dviračiui užsidirbsite. Vaikus gimdyti dar per anksti.
Atėjusio įsidarbinti jauno gydytojo pirmi du klausymai yra tokie: kiek uždirbsiu ir iki kelintos valandos reikės dirbti? Sutinku, jums galėtų mokėti daugiau. Tačiau nelyginkime mūsų valstybės su tokiomis seniai nepriklausomomis, gerai ekonomiškais išsivysčiusiomis ir mažiau vagiančių piliečių turinčiomis valstybėmis kaip Anglija, Danija, Norvegija, JAV ar kitomis, kur labiausiai emigruoja mūsų piliečiai;
4. Mediko, pedagogo, kunigo profesiją gali turėti atkaklūs, savo darbą fanatiškai mylintis, ne materialistai, psichologiškai laisvi ir stiprūs žmonės. Kitiems šiuos darbus dirbti tėra sunki pareiga;
5. Iš naujo įvertinkite savo norus ir galimybes. Vis dėlto, siekti geresnių ir teisingesnių studijų ir darbo sąlygų yra būtina.
Sėkmės Jums, būsimi kolegos!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite pilieciai@delfi.lt