Turbūt aš jau gimiau su tuo ilgesiu širdyje tau. Daug metų tavęs ilgėjausi ir ieškojau. Žinojau, kad tu kažkur esi. Labai norėjau tave sutikti, pažinti. Aš net sapnuodavau tave. Ir sapne jausdavau tą begalinį ilgesio skausmą. Sapnuodavau, kaip vejuosi tave tamsiame miške. Tu vis tolsti rūke. O aš nepasiduodu, vis bėgu iš paskos.
Matau, tu skubi, nekantrauji, brauniesi į priekį. Ir taip pat kažko ieškai. Suprantu - tu ieškai manęs. Aš šaukiu tave, bet tu negirdi. Ir vis skubi, tolsti... Tu nusivili užsitęsusiomis paieškomis. Galvoji, gal manęs nelemta sutikti, o gal manęs nėra čia, šioje žemėje?
Ieškojimas tave išvargino, tu nusivylei, pasidavei.Nusprendei gyventi plaukdamas pasroviui. Kas bus, tas bus. Jei bus lemta, mes susitiksim.
Kai tik tu nustojai bėgti manęs ieškodamas, sustojai, aš pavijau tave. Aš jau žinojau, kur tu gali būti... Aš išėjau iš tamsaus ūkanoto miško. Papuoliau į miesto aikštę, pilną žmonių.Turėjau prasibrauti pro juos. Broviausi sunkiai. Jie man kažką šnekėjo, trukdė eiti, pynėsi po kojomis. Pagaliau priėjau namą.Visi tie žmonės kažkur dingo. „Čia“, - pagalvojau aš ir įėjau.
Prieš mane buvo laiptai. Pradėjau lipti. Lipau... Lipau... Lipau... Man buvo silpna, jėgos mane norėjo apleisti. Širdis daužėsi iš ilgesio ir baimės, kad galiu tavęs jau nerasti. Kad tik tave rasčiau, kad tik nebūtum išėjęs... Pagaliau sustojau prie durų. Jos atsidarė... O tu manęs jau laukei...Tu džiaugeisi, tu jau nesitikėjai mane pamatyti.
Aš žiūrėjau į tave. Tu man gražus... Labai gražus... Aukštas, sportiškas, mėlynakis. Tavo graži šypsena, žvilgsnis. Tavo lūpos, smakras rodo valią, atkaklumą. Aukšta kakta – protą. Žvilgsnis skvarbus, tiriantis. Tavo balsas malonus. Tu inteligentiškas, taktiškas, švelnus, rūpestingas, pareigingas. Tu darbštus, išsilavinęs, ambicingas, drąsus, valingas... Tu draugiškas, bendraujantis.Tu vedęs... Tu turi šeimą, esi jai atsidavęs. Šeima tau – šventovė. Bet tuo pačiu tu nevengi pasitikrinti savo vyriškumo reitingų. Tau reikia ir svetimų moterų dėmesio...
Tu man beprotiškai gražus, tu nuostabus, o aš – šventuolė.Tu pasakysi – vilioklė, flirtuotoja, išdykėlė. Gal, bet tuo pačiu man meilė, ištikimybė, atsidavimas, pagarba - labai svarbu.
Ką gi. Aš apsisuku ir išeinu. Aš jau pamačiau tave. Tai svarbiausia. Aš žinau, koks tu, mano sielos pusele. Man labai liūdna, man skauda. Toldama matau tavo veidą. Tu rimtas, net rūstus. Aš noriu pažiūrėti tau į akis. Jos neįžvelgiamos. Tu jas užmerki ir nerodai, kas dabar vyksta tavo sieloj...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!