Dėkingumas Islandijai - laiškuoserašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

Islandijai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, DELFI Pilietis pakvietė sudalyvauti konkurse – parašyti Islandijai laišką ir laimėti lėktuvo bilietą į Reikjaviką! Dalinamės dviem skaitytojų atsiųstais laiškais.
© Skaitytojo nuotr.

Skaitytojos Dalios Pratkienės laiškas:

Mažai žinau apie Tave. Turbūt tik tiek, kad tai - geizerių kraštas, atšiaurus klimatas, šiauriausia sostinė. Dar žinau, kad pensijų fondas, kuriame kaupiu savo senatvei - islandiškos kilmės. Ir dar, kad prieš keletą metų šalis patyrė bankrotą.

Bet nieko nežinau apie islandus: kokie jie - ar rūstūs ir šalti kaip ir jų gamta, o gal nuoširdūs? Nieko nežinau apie Reikjaviką, ar yra ten kas įdomaus? Net nenutuokiu, kuo užsiima islandai laisvalaikiu, kokia pramonė toje šalyje, ar šiltos ten vasaros. Aišku, panaršius internete į visus klausimus visažinis „Google“ atsakytų... Bet labiau norėčiau ten nuskristi ir pati viską atrasti...

Nes puikiausiai žinau, kas pirmiausia pripažino mus nepriklausomus... Dar visai ryškiai prisimenu tuos laikus, kai kėliausi naktį ir kartu su bendramoksliais ėjom budėti prie Kauno televizijos, ir deginom laužus, dalijomės cigaretėmis ir arbata, ir visi žmonės buvom kaip vienas - bendra viltis, vienas troškimas - būti laisviems...

Dar vis atsimenu lūžtantį balsą per TV, kelias nežinomybės ir įtampos dienas, bet nebuvo baisu. Tiesiog taip reikėjo. Užtai buvo gera, kai mažutė Islandija paskelbė pasauliui „Lietuva nepriklausoma“. Nepabūgusi būti nesuprasta, išdrįsusi pripažinti kitos mažutės šalies nepriklausomybę. Dideli ir drąsūs tavo, Islandija, žmonės. Nes jeigu ne jie, tai kas ir kada gi būtų išdrįsęs?

Ir po tiek metų, sakau - ačiū, tau, Islandija, kad mano sūnus gimė nepriklausomoj šaly, kad galiu dirbti ir gyventi ne sovietinej respublikoj, kad galiu sakyti, ką noriu, kad išmokau mąstyti ir veikti. Ačiū už tai, kad tada, 1991-ųjų vasarį, parodei toms didžiosioms šalims, kad reikia gerbti, suprasti ir palaikyti mūsų mažytės šalies žmonių norus ir siekius.

Aš vistiek tave pamatysiu , Islandija. Jei ne dabar, tai vėliau, nes ir tavo dėka, galiu keliauti, kur trokštu.

Skaitytojos Neringos Daniulaitienės laiškas:

Geizeriai! Pirma asociacija, išgirdus tariant šios šalies pavadinimą. „Ledo šalis“ – šifruoju. Ir kažkodėl prisimenu, kad ten labai vertinamos užsienietės kaip nuotakos ir žmonos. Dėl labai praktinių sumetimų – šalis maža, ilgai buvusi uždara, per kartų kartas visi vienaip ar kitaip susigiminiavę, reikia šviežio kraujo.

Noriu geizerių, bet nenoriu ten ištekėti. O bilietas tik vienas... Bet į abi puses...Taigi, pažiūrėsiu geizerius ir namo, į Lietuvą, Kauną, pas savo vienintelį ne islandą.

O dabar labai rimtai. Dukra Kalėdų šventei jogos studijoje kūrė pasaką-spektaklį apie sraigytę. Ši šliaužiojo po visą pasaulį ir klausinėjo, kas pasaulyje svarbiausias. Galų gale paskutinysis, visų parodytas kaip svarbiausias, - Vandenynas – pasakė: „kas aš būčiau be jūsų – mažų sraigyčių? Tu ir tavo sesės esate svarbiausios. Kad būčiau ir aš“. Tai tokia šalis man yra Islandija.

Tokia yra ir Lietuva. Mes abi be galo svarbios ne tik viena kitai, bet ir visam pasauliui. Tik islandai tą supranta, o mums, kažkada tą trumpam suvokusiusiems, kasdien atkakliai patiems sau tą reikia priminti. Juk Islandija mumis patikėjo – ačiū tau, Islandija! O mes pateisinkime tą pasitikėjimą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris prisiminė šiurpų persekiojimą kelyje: gailiuosi tik vieno (142)

Noriu pasidalyti savo patirtimi. Viskas įvyko prieš 7 metus... Važiavau iš Vilniaus pro Nemenčinę link Pabradės, pravažiavus Nemenčinės tiltą per upę ir sankryžą, kur baigiasi miestelis (dabar ten – žiedinė sankryža), pastebėjau, kad „prisikabino“ automobilis, važiuojantis labai nesaugiu atstumu.

Gavusi atsakymą iš „Sodros“ besilaukianti moteris apsiverkė: ką aš pavogiau iš Lietuvos? (286)

Šiuo pasakojimu noriu perspėti būsimas mamas, kad jos tik atidžiai suskaičiavusios išdirbtas dienas, sutiktų su gydytojos siūlymu eiti dekretinių atostogų.

Norite trumpinti atostogas? Žinau, kurių klasių moksleiviams tai būtų naudinga (59)

Norėčiau pakalbėti apie švietimo sistemą ir ministrę. Mano nuomone, mokslo metus reikėtų ilginti. Na, o kol nepradėjot peikti, paskaitykite iki galo. Mokslo metus reikėtų ilginti ne tiems, kurie ir taip turi minimaliai atostogų (kalbu apie klases nuo septintos iki dvyliktos), o trumpinti atostogas pradinukams. Juk nuo jų viskas ir prasideda.

5 priežastys, kodėl aš džiaugiuosi, turėdama ypatingą draugę

Dar prieš metus aš visiškai nieko nežinojau nei apie kovo 21-ąją, nei apie žodžių trumpinį DS (Dauno sindromas). Tačiau tikiu, kad susipažįstame vieni su kitais ne šiaip sau, tikiu, kad kiekvienas žmogus, esantis šalia, užima tam tikrą vietą gyvenime, jis tarsi vaidina tam tikrą vaidmenį. Galbūt ne pagrindinį, galbūt tik labai laikiną ir bjaurų, tačiau vis tiek vaidmenį. Tuo dar kartą įsitikinau, susipažinusi su Nikita, kuri iškart užėmė labai svarbią vietą mano gyvenime. Dėl jos ši kovo diena man tapo ypatinga. Tad šiandien aš noriu bent šiek tiek jus supažindinti su mūsų ypatinga draugyste.

Galvojau, kad jis princas, o išgyvenau pragarą – santykius bijau kurti iki šiol (137)

Dauguma merginų jau nuo mažens svajoja apie princą ant balto žirgo. Viena iš tokių svajotojų buvau ir aš... Buvau baigusi pirmą universiteto kursą. Nenorėjau gyventi tėvams ant sprando, todėl vasarą išvažiavau padirbėti į užsienį. Laisvai kalbėjau angliškai, turėjau darbo kavinėje patirties, tad iš karto buvau priimta dirbti į vieną iš Londono kavinių.