Dėkingumas Islandijai – ir už gyvenimo meilę

 (3)
Islandijai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, DELFI Pilietis pakvietė sudalyvauti konkurse – parašyti Islandijai laišką ir laimėti lėktuvo bilietą į Reikjaviką! Dalinamės dar dviems skaitytojų atsiųstais laiškais.
Islandija Ketlos ugnikalnis
© AFP/Scanpix

DELFI skaitytoja Kotryna: visi lietuviai tau garsiai padėkotų

Ei tu, mano mylimas kampeli, kuris savyje turi daugiau nei visas pasaulis kartu sudėjus.

Tikiuosi gyveni gerai ir toliau dainuoji. Nenustok.

Tikiuosi tavo kosulys nepraėjo, ir niekad nepraeis.

Man dažnai vaidenasi tavo pašvaistės, o galbūt tai tik iliuzija nuo šviesų, sklindančių virš niekad nemiegančios Islandijos gatvės. 

Tu stipruolė. Kiek girdėjom. Stiprybės ir toliau, ypač laikant Europą ir Ameriką kartu, laikant laikant ir niekad nepaleidžiant. Tavo žemė vis šoka, o tai reiškia - gyvena.

Tikiu, kad Islandijoj gali išmokt skraidyti, kur gi dar gali būti toks palankus vėjas?

Manau, visi lietuviai tau garsiai padėkotų, taip nuoširdžiai, kad turbūt visi kartu ištirptume taip, kaip tirpsta tavo sniegas burnoje.

DELFI skaitytoja Joliux dėkoja Islandijai už gyvenimo meilę

Labas Islandija,

Pirmiausia ačiū tau, kad pripažinai mūsų nepriklausomybę, Tu pirma supratai, kad tai mums labai svarbu.

Ačiū tau, kad tapai mano laikinais namais, ir svetur neleidi jaustis antrarūšiu... Ačiū tau už puikius žmones, kurie visada šypsosi, nepraleidžia progos padėkoti, kad labai gerai šneka angliškai, ir neburnoja tau neprabilus jų gimta kalba... Ačiū tau, Islandija, už puikų miestelį Hafnarfjordur, kur davei man gyvenimo meilę, ačiū tau už ligoninę Lanspital, kur gimė mano pirmagimis, ačiū už galimybę gyventi,dirbti ir užsidirbti...

Ir gal keistai skambės, bet ačiū tau Islandija už tai, kad nesi tobula, kad islandai kaip ir lietuviai turi minusų... Kartais leidi susidurti su situacijomis, kai bet koks dokumentų tvarkymas trunka mėnesių mėnesiais. Ačiū už netobulą orą, už labai vėjuotas ir lietingas dienas, už medžių ir žolės trūkumą, kuris neleidžia pamiršti gimtinės...

Ačiū tau už beprotiškai gražias pašvaistes, už beprotiškai gražius vaizdus pro langą, kur atsiveria kalnai...

Ačiū už beprotiškai gražius jausmus ir nuostabius vaizdus laukiant Šv. Kalėdų, nes tuomet Islandija parodo, kad čia žmones moka ir gali gražiai švęsti. Kalėdų laikotarpį visi namai tiesiog žiba nuo lempučiu ir girliandų, sunku rasti nepapuošta namą. Net šventiniu laikotarpiu Islandijoj nesijauti svetimas. Ačiū, Islandija, ačiū už viską...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (56)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (466)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.