Daugiau nei 10 tūkst. kilometrų nutranzavęs vaikinas – apie važiavimą pakeleivingomis mašinomis

 (9)
Perskaičiau straipsnį naujienų portale Delfi.lt, kurio antraštė rėkia: „Veži pakeleivį? Mokėsi baudą!“. Straipsnyje pateikiama informacija, kad „...nepažįstamus pakeleivius vežti mašinoje – nevalia“. Straipsnyje bandysiu aprašyti tikrąjį tranzavimą.
Studentai moka keliauti pigiau
© Shutterstock nuotr.

Wikipedia rašo: autostopas, tranzavimas, tranzas – keliavimo pakeleivingais automobiliais būdas, prašant jų vairuotojų pavežti reikiama kryptimi. Toks būdas pasirenkamas neturint pakankamai lėšų kitokiems keliavimo būdams arba tiesiog kaip laisvalaikio leidimo būdas ir pramoga.

Straipsnio „Veži pakeleivį? Mokėsi baudą!“ esmė ir vinis - pakeleivingus žmones straipsnio autorius prilygina mokantiems už kelionę. O straipsnyje kalbama apie žmonių vežimą už pinigus, apie vežimą kaip nelegalų verslą. Tarkim vadinamų „dušmanų“ veiklą.

Kas man yra tranzavimas?

Man tranzavimas yra atsipalaidavimas ir dažniausiai įdomus pašnekesys su vairuotoju, proga apmąstyti svarbius dalykus ar tiesiog tuos, kuriuos vis pamiršti per skubėjimą.
Greitis, pinigai ir nusiteikimas

Tranzavimas nėra greitas keliavimo būdas. Tiesa, ne visada. Tai priklauso nuo gausybės faktorių - paros meto, oro sąlygų, savaitės dienos, miesto, krypties populiarumo, vykstančių ar vyksiančių koncertų, ilgųjų savaitgalių, švenčių, šypsenos, aprangos tvarkingumo ir ryškumo, nuotaikos.
Kartais atrodo, kad visos sąlygos yra geros, tačiau nestoja nė viena transporto priemonė.

Tranzavimas labai daug kuo priklauso ir nuo emocinės tranzuotojo būklės. Niūraus, liūdno tranzuotojo tikriausiai nepaims nė vienas vairuotojas. Taip pat priklauso ir nuo nusiteikimo ir požiūrio į tranzavimą.

Eidamas tranzuoti ir stovėdamas ant plento visada žinau, kad jei jau tranzuoju, tai tranzuosiu iki galo. Negalvoju apie alternatyvas - mokamą transportą, jei tai ne miesto viešasis transportas - tarpmiestiniai autobusai, traukiniai, dušmanai. Miesto viešasis transportas ir nemokami „Maximos“ bei Gariūnų autobusai Vilniuje yra nepamainomi pagalbininkai nusigaunant iki patogios tranzavimo vietos.

Kodėl? Ir dažniausiai užduodami klausimai

Nuo 2012-07-06 esu nutranzavęs daugiau nei 10 200 km Lietuvoje ir užsienyje. Ir tai buvo pakeleivingos mašinos, kurių vairuotojai neprašė ar nereikalavo susimokėti. Didžioji dalis atstumo nutranzuota piniginėje neturint nei vieno lito. Tai yra tik piniginis aspektas. Sakoma, kad laikas - pinigai.

Dažnai sulaukiu klausimo kodėl tranzuoju. Atsakau - tiek daug nebūčiau nukeliavęs savo asmeninėmis lėšomis – autobusais, traukiniais ir pan. Tranzuoju todėl, kad galiu ir noriu. Tokiu būdu bent kartą per mėnesį aplankau mamą Klaipėdoje, senelį Kaune, turėdamas noro - draugus kituose Lietuvos kampeliuose. Nes pinigai kaip skiriantis dalykas išnyksta. Lieka tik noras, poreikis ir atstumas. Nesu tranzavęs dėl pramogos.

Tranzavimas kartais būna greitesnis būdas nei viešas transportas - tarpmiestiniai autobusai ar traukiniai. Tiesa, greitesnis dažnai reiškia viršijamą leistiną greitį. Pirmi kartai, kai greitį viršija pirmą kartą matomas vairuotojas, buvo baisūs. O vėliau tik pažiūri į spidometrą, pažiūri į likusį atstumą, paskaičiuoji numatomą atvykimo laiką į paskirties vietą. Dažnai norisi prasilėkti su kokia geresne mašina, o kartais norisi ramios kelionės su „fūra“.

Dar klausia: ar nebaisu? Atsakau - žinoma, kad baisu, juk niekad nežinai, kas tave paims. Juk ir gyventi baisu. Žinoma, stengiesi kiek įmanoma pažinti žmogų prieš sėdant į jo mašiną.

Karts nuo karto vairuotojai pasipasakoja, kad paėmė, atrodo, padoriai atrodančius tranzuotojus, o išleidę ir grįžę namo apsižiūri, kad supjaustytos sėdynės, pridergta. Tokie tranzuotojai gadina neturinčių piktų kėslų nuoširdžių tranzuotojų reputaciją.

Visada yra sportinis interesas pasigauti tave kažkada vežusį vairuotoją - tai pagaliau pavyko praeitą šeštadienį.

O ir tranzavimas turi pliusą abiems pusėms - ir vežantiems, ir vežamiems: tobulinami komunikaciniai gebėjimai. Kuo toliau, tuo lengviau užkalbinti nepažįstamus žmones, o vaikinams tai ypač aktualu - paneles.

Baudos, policija ir visi kiti baubai

Grįžtant prie pagrindinės minties, tranzavimas yra keliavimo būdas nemokant už kelionę. Tiesa, nežinau apie atsakomybę avarijų atveju, tad galiu tik patarti - jei važiuojate tvarkingai, saugiai (nors ir mėgstate viršyti leistiną greitį) ir pagarbiai, drąsiai imkite tranzuotojus. Niekas jūsų nebaus, už tai kad paėmėte studentą nuo devinto forto iki Gargždų ar kur kitur. Baus tik tuo atveju, jei skelbsitės kad važiuojate kažkur, tai pristatote kaip paslaugą.

Baigiant noriu pasakyti, kad kaip būsimas vairuotojas pasižadu vežti tranzuotojus neprašydamas susimokėti. O „susimesti ant kuro“ mielai sutiksiu, kadangi VMI to netraktuoja kaip paslaugos.

Linkių saugių kelionių ir malonių įspūdžių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (38)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.