Daugiau nei 10 tūkst. kilometrų nutranzavęs vaikinas – apie važiavimą pakeleivingomis mašinomis

 (9)
Perskaičiau straipsnį naujienų portale Delfi.lt, kurio antraštė rėkia: „Veži pakeleivį? Mokėsi baudą!“. Straipsnyje pateikiama informacija, kad „...nepažįstamus pakeleivius vežti mašinoje – nevalia“. Straipsnyje bandysiu aprašyti tikrąjį tranzavimą.
Studentai moka keliauti pigiau
© Shutterstock nuotr.

Wikipedia rašo: autostopas, tranzavimas, tranzas – keliavimo pakeleivingais automobiliais būdas, prašant jų vairuotojų pavežti reikiama kryptimi. Toks būdas pasirenkamas neturint pakankamai lėšų kitokiems keliavimo būdams arba tiesiog kaip laisvalaikio leidimo būdas ir pramoga.

Straipsnio „Veži pakeleivį? Mokėsi baudą!“ esmė ir vinis - pakeleivingus žmones straipsnio autorius prilygina mokantiems už kelionę. O straipsnyje kalbama apie žmonių vežimą už pinigus, apie vežimą kaip nelegalų verslą. Tarkim vadinamų „dušmanų“ veiklą.

Kas man yra tranzavimas?

Man tranzavimas yra atsipalaidavimas ir dažniausiai įdomus pašnekesys su vairuotoju, proga apmąstyti svarbius dalykus ar tiesiog tuos, kuriuos vis pamiršti per skubėjimą.
Greitis, pinigai ir nusiteikimas

Tranzavimas nėra greitas keliavimo būdas. Tiesa, ne visada. Tai priklauso nuo gausybės faktorių - paros meto, oro sąlygų, savaitės dienos, miesto, krypties populiarumo, vykstančių ar vyksiančių koncertų, ilgųjų savaitgalių, švenčių, šypsenos, aprangos tvarkingumo ir ryškumo, nuotaikos.
Kartais atrodo, kad visos sąlygos yra geros, tačiau nestoja nė viena transporto priemonė.

Tranzavimas labai daug kuo priklauso ir nuo emocinės tranzuotojo būklės. Niūraus, liūdno tranzuotojo tikriausiai nepaims nė vienas vairuotojas. Taip pat priklauso ir nuo nusiteikimo ir požiūrio į tranzavimą.

Eidamas tranzuoti ir stovėdamas ant plento visada žinau, kad jei jau tranzuoju, tai tranzuosiu iki galo. Negalvoju apie alternatyvas - mokamą transportą, jei tai ne miesto viešasis transportas - tarpmiestiniai autobusai, traukiniai, dušmanai. Miesto viešasis transportas ir nemokami „Maximos“ bei Gariūnų autobusai Vilniuje yra nepamainomi pagalbininkai nusigaunant iki patogios tranzavimo vietos.

Kodėl? Ir dažniausiai užduodami klausimai

Nuo 2012-07-06 esu nutranzavęs daugiau nei 10 200 km Lietuvoje ir užsienyje. Ir tai buvo pakeleivingos mašinos, kurių vairuotojai neprašė ar nereikalavo susimokėti. Didžioji dalis atstumo nutranzuota piniginėje neturint nei vieno lito. Tai yra tik piniginis aspektas. Sakoma, kad laikas - pinigai.

Dažnai sulaukiu klausimo kodėl tranzuoju. Atsakau - tiek daug nebūčiau nukeliavęs savo asmeninėmis lėšomis – autobusais, traukiniais ir pan. Tranzuoju todėl, kad galiu ir noriu. Tokiu būdu bent kartą per mėnesį aplankau mamą Klaipėdoje, senelį Kaune, turėdamas noro - draugus kituose Lietuvos kampeliuose. Nes pinigai kaip skiriantis dalykas išnyksta. Lieka tik noras, poreikis ir atstumas. Nesu tranzavęs dėl pramogos.

Tranzavimas kartais būna greitesnis būdas nei viešas transportas - tarpmiestiniai autobusai ar traukiniai. Tiesa, greitesnis dažnai reiškia viršijamą leistiną greitį. Pirmi kartai, kai greitį viršija pirmą kartą matomas vairuotojas, buvo baisūs. O vėliau tik pažiūri į spidometrą, pažiūri į likusį atstumą, paskaičiuoji numatomą atvykimo laiką į paskirties vietą. Dažnai norisi prasilėkti su kokia geresne mašina, o kartais norisi ramios kelionės su „fūra“.

Dar klausia: ar nebaisu? Atsakau - žinoma, kad baisu, juk niekad nežinai, kas tave paims. Juk ir gyventi baisu. Žinoma, stengiesi kiek įmanoma pažinti žmogų prieš sėdant į jo mašiną.

Karts nuo karto vairuotojai pasipasakoja, kad paėmė, atrodo, padoriai atrodančius tranzuotojus, o išleidę ir grįžę namo apsižiūri, kad supjaustytos sėdynės, pridergta. Tokie tranzuotojai gadina neturinčių piktų kėslų nuoširdžių tranzuotojų reputaciją.

Visada yra sportinis interesas pasigauti tave kažkada vežusį vairuotoją - tai pagaliau pavyko praeitą šeštadienį.

O ir tranzavimas turi pliusą abiems pusėms - ir vežantiems, ir vežamiems: tobulinami komunikaciniai gebėjimai. Kuo toliau, tuo lengviau užkalbinti nepažįstamus žmones, o vaikinams tai ypač aktualu - paneles.

Baudos, policija ir visi kiti baubai

Grįžtant prie pagrindinės minties, tranzavimas yra keliavimo būdas nemokant už kelionę. Tiesa, nežinau apie atsakomybę avarijų atveju, tad galiu tik patarti - jei važiuojate tvarkingai, saugiai (nors ir mėgstate viršyti leistiną greitį) ir pagarbiai, drąsiai imkite tranzuotojus. Niekas jūsų nebaus, už tai kad paėmėte studentą nuo devinto forto iki Gargždų ar kur kitur. Baus tik tuo atveju, jei skelbsitės kad važiuojate kažkur, tai pristatote kaip paslaugą.

Baigiant noriu pasakyti, kad kaip būsimas vairuotojas pasižadu vežti tranzuotojus neprašydamas susimokėti. O „susimesti ant kuro“ mielai sutiksiu, kadangi VMI to netraktuoja kaip paslaugos.

Linkių saugių kelionių ir malonių įspūdžių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (59)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (88)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.