Esu verslininkė, įmonė nedidelė, bet kadangi smulkios įmonės (įdarbinančios nuo 1 iki 10 darbuotojų) sudaro 82 proc. Lietuvos įmonių, tai manau, kad mano šauksmas atspindės daugelio lietuvių nuomonę.
Pagaliau gi, kaip rinkėjas, galiu išsakyti savo pamąstymus, kas gi prieštaraus. Tai gi, mano nuomonė apie streikuojančius pedagogus tokia: aš nesutinku, kad mano mokesčiai, kuriuos aš moku įvairiu pavidalu (ir SODROS, ir GPM, ir pelno, ir PVM, ir žemės bei nekilnojamo turto, garantinio fondo ir kt., kuriais apmokestinamas mano verslas bei mano sukurtos darbo vietos) būtų skiriami išlaikyti mažas ir neefektyvias mokyklas. Neefektyvias – tai tokias, kurių išlaikymas viršija protingumo ribas. Manau, visi suprantame, ką tai reiškia.
Neefektyvu – tai reiškia, kad nei pedagogai, nei kitas tokių mokyklų personalas nesutinka gauti mažus atlyginimus, kadangi mokinio krepšelio lėšos yra nedidelės, ir tiesiog jiems, streikuojantiems, nėra iš ko mokėti didesnių atlyginimų. Nesutinku, kad tokios mokyklos būtų išlaikomos iš valstybės biudžeto: apmokama elektra, šildymas, daromi einamieji remontai (juk mokykla dėvisi!), perkami suolai, lentos, kompiuteriai ir kitos priemonės vaikų mokymuisi.
Nesutinku, kad tokių mokyklų pedagogai kelia kvalifikaciją iš mokinio krepšelio lėšų (kuris irgi yra mano sumokami mokesčiai), kvalifikacija juk keliama, kad gautų aukštesnę kategoriją, tuo pačiu ir didesnį atlyginimą. Nesutinku, kad išlaikomas kitas mokyklos personalas: sargai, valytojos ir kt.
Įsivaizduokime, kad mokykla – tai įmonė, kurios darbuotojai streikuoja, nes netenkina atlyginimas. Ką tuomet darytų streikuojančios įmonės vadovas? Jis pasižiūrėtų, ar gali mokėti daugiau. Nes visi supranta, kad įmonė be darbuotojų negali egzistuoti. O jei negali? Jei negali, jis – arba sumažintų darbuotojų skaičių, arba tiesiog bankrutuotų.
Pabandykime įsivaizduoti, kad sumažinamas mokytojų skaičius. Tai reiškia, kad ir matematiką, ir geografiją, dailę ir galbūt net anglų kalbą dėstys tas pats mokytojas. Bet ar norėtų kuris iš tėvų, kad jų vaikus mokytų kelių dalykų „specialistas“. Žinoma, ne. Nes visi supranta, kad ne visi matematikai bus puikūs užsienio kalbos pedagogai. Vadinasi, šitas kelias – neperspektyvus.
Kita išeitis – „bankrutuoti“, t.y. užsidaryti. Kas tokiu atveju laukia pedagogų? Du keliai: arba ieškotis kito darbo (persikvalifikuoti), arba važinėti iš savo miestelio (kur galbūt labai patogu eiti į darbą, o per pertraukas grįžti namo palaistyti daržus) į kitą miestelį ar didesnį miestą. Bet štai čia ir yra paradoksas. Jei verslininkas, kurio paslaugos arba prekės nepaklausios, yra priverstas bankrutuoti arba dirbti kitą darbą, ieškoti kitų išeičių, tai pedagogai ne – jie trypia kojomis ir sako: „Ne, tu man turi kelti atlyginimą, ir viskas! Kitaip aš nemokysiu, man mažai.“
Gerbiamieji, streikuojantys pedagogai, man trūko kantrybė! Net nebenoriu galvoti, kad jūsų mažas atlyginimas yra mano (mokesčio mokėtojo) reikalas. Jeigu mažėja gimstamumas, mažėja mokinių skaičius, tai mažėja ir mokyklų skaičius. Čia yra normalūs procesai. Ir ar streikuosit, ar nestreikuosit, niekas nuo to nepasikeis. Jūsų reikalavimai nepagrįsti jokiais makroekonomikos dėsniais. Jokiais.
Taigi, aš nesutinku, kad mano sąskaita būtų išlaikomos mažos mokyklos, kurios gauna mažą finansavimą, ir negali mokėti jums didesnių atlyginimų. Tiesiog – nesutinku. Aš norėčiau, kad už sutaupytus pinigus būtų pakelta mano mamos ir uošvienės pensija, pavyzdžiui. Arba padidintas ugniagesių atlyginimas. Arba medicinos seselių atlyginimas.
O išeičių yra. Tiesiog vienos mokyklos dirba efektyviai, teikia kokybiškas paslaugas ir sugeba pritraukti puikius pedagogus ir netgi konkurso būdu atsirinkti geresnius mokinius. Jos niekada ir nesiskųs, kad blogi mokiniai ir maža alga. O kitos, deja, nesugeba. Įleiskit verslininkus į mokyklos valdymą, ir pamatysite, kad po kelių metų viskas bus efektyvu švietimo sistemoje.
Aš net sutinku papildomai primokėti tiesiai į mokyklos, kurioje mokosi mano vaikas, kasą, kad jos pedagogams būtų pakeltas atlyginimas, arba kad mokykla nusipirktų kokią labai reikalingą priemonę (nors, mano manymu, nieko ten netrūksta). Sutikčiau mokėti papildomai, jei tokie būtų įstatymai. Bet įstatymai yra tokie, kokie yra. Reikia didelės politinės valios, kad juos pakeistum. Nes visi suprantame, kad jei mokyklos imtų tiesiogiai mokestį iš tėvelių, tai ir būtų iš jų pareikalauta tų pačių tėvelių daug daugiau, mokymo kokybės atžvilgiu.
Pasirašo: verslininkė, kuri dirba daugiau, kaip po 8 valandas per dieną dažnai net daugiau nei 5 darbo dienas per savaitę; mokėdama visus valstybės nustatytus mokesčius, kartais net sukąsdama dantis, bet moka; du aukštieji, vienas jų – ekonomikos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Galbūt jūsų nuomonė kitokia? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: