O ir mintys ne apie tai, kaip sunku ar lengva susirasti darbą šiais laikais Lietuvoje, ne apie tai, daug ar mažai moka darbdavys (dažnu atveju pažadai gali kardinaliai skirtis nuo realybės), tačiau apie... darbą siūlančius žmones ir jų „savęs pristatymą“.
Daug kalbama, kaip svarbu mokėti save parduoti darbdaviui, tie, savo ruožtu bėdavoja, kad paskelbus, jog ieškoma vaistinės vedėjo, į skelbimą atsiliepia virėjai, inžinieriai, plytelių klojėjai ir kita marga publika, bendro su vaistinėmis turinti tik tiek, kiek joje perka „ko nors nuo peršalimo“. Tačiau kaip vykdoma darbuotojo paieška ir kokias asociacijas ji gali sukelti darbo ieškančiajam?
Skelbimas žiniasklaidoje
Malonu, kad baigėsi laikai menantys valytojas su magistro išsilavinimu ir kioskų pardavėjus su branduolinės fizikos diplomais (šie, bei kiti hiperbolizmai pasitelkti tik kaip meninės išraiškos priemonė), tačiau kai kurie skelbimai visgi stebina savo išmone.
Kadaise Lietuvoje ir kaimyninės rytų šalies skelbimuose apie parduodamus butus buvo išdidžiai pristatomas „privalumas“ - „euroremontas“! Panašios, juokingai neapibrėžtos sąvokos aptinkamos ir darbo skelbimuose:
„įmonė siūlo darbą draugiškame kolektyve“. Iš karto kyla „Google“ tipo darbovietės vaizdinys su kavos (be abejo, nemokamos) puodelio iš rankų nepaleidžiančiais kolegomis, smagiai aptarinėjančiais „projektus“ prie vaisiais (be abejo, nemokamais) apkrautų stalų ir darnią komandą, kas antrą savaitgalį besiveržiančią į „team building‘us“ laipioti virvėmis ir gerti karštą vyną aptarinėjant „pardavimų proceso optimizavimą“. Pridėkit ranką prie širdies, mielieji skelbimų rašytojai, ir atsakykit, ar Jūsų įmonė tokia?
„Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas“. Perskaičius tokį „pasiūlymą“ peršasi mintis, kad šiame darbe Jūsų tikriausiai niekas fiziškai neskriaus ir savo minimalų atlygį Jūs tikrai gausite. Ar taip „motyvuotų“ darbuotojų tikrai reikia darbdaviui?
Tačiau mano mėgstamiausias: „siūlome visas socialines garantijas“!
Visuomet maniau, kad tam tikrų socialinių garantijų teikėjas yra valstybė, tačiau pasirodo klydau. Darbdavys Jums „siūlo“ kasmetines atostogas, atlyginimą ir mokamus mokesčius, nedarbingumą ligos atveju, nustatytas darbo valandas ir netgi (!) apmokėjimą už viršvalandžius.
Liūdniausia tai, kad „visų socialinių garantijų“ siūlymą užsispyrusios pateikia tiek mažos įmonės, tiek solidesnės, žinomos kompanijos.
Atrankų kompanijos
Apie šią darbo paieškų sritį būtų galima sukurti romaną. Tipiškas atrankų specialistas:
Netekėjusi 22-28 metų mergina, pabrėžtinai dalykiškai apsirėdžiusi ir matomai didžiausią savo atlygio dalį skirianti „subtiliems aksesuarams“ bei pasipuošusi šalta šypsena.
Arba ta pati netekėjusi mergina demokratiškais džinsais, patriušusiu džemperiu ir „aš jus puikiai suprantu, visi mes ieškojom darbo“ šypsena.
Paklausite kuo man užkliuvo netekėjusios merginos ir jų aprėdai?
Būsiu lakoniškai kategoriškas: neseniai 20-metį perkopusi panelė, dar sapnuojanti studentiškus „tūsus“, nėra ta brandi asmenybė, galinti įžvelgti potencialą žmoguje, pretenduojančiame į pareigas įmonėje, kurios mėnesinė apyvarta lygi tos atrankos specialistės 20 metų atlyginimui.
Išvada galėtų būti tokia: ne tik darbo ieškantieji turėtų taikytis prie rinkos ir demonstruoti begalinį norą save parduoti. Darbo pasiūlos procese dalyvaujantieji taip pat gerokai turėtų susirūpinti savo įvaizdžiu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!