D. Staneika. LGBT teisės - nėra ko bijoti

 (107)
2010 m. vykusios LGBT eitynės Lietuvoje sulaukė nemažai pasipriešinimo, diskusijų viešojoje erdvėje, radikalių kai kurių politikų ir dvasininkų pasisakymų. Panaši situacija susiklostė ir šiais metais, artėjant eitynėms už lygybę. Mano nuomone, dauguma baimių, susijusių su LGBT teisėmis, yra nepagrįstos.
© AFP/Scanpix

Eitynės ir jų atgarsiai

Mano nuomone, dauguma asmeninių dalykų yra gerai tol, kol tai tiesiogiai nekenkia kitiems. Akivaizdu, kad subrendę, atsakingi žmonės turi teisę turėti laisvus abipusius santykius, nes pirma – tai niekam nedaro žalos, antra – tai jų prigimtinė teisė. Todėl man sunku suprasti tokią pasireiškusią pasipriešinimo agresiją artėjančiam renginiui.

LGBT atstovai nereklamuoja ir nebando visuomenei įsiūlyti kažkokių blogų ydų ar kažką niekinančių vertybių, tačiau kai kurių žmonių yra vadinami iškrypėliais ar lyginami agresyviuose komentaruose su prievartautojais ir kitais visuomenės kenkėjais. Kaip diena aišku, kad vieni (LGBT asmenys) tiesiog nori gyventi savo asmeninį gyvenimą su mylimu žmogumi abiejų sutikimu, o kiti išnaudoja bejėgius. Skirtumas tarp šių dalykų, manau, yra pakankamai aiškus.

Homofobija yra aktuali ne tik homoseksualams

Turime suprasti, kad LGBT bendruomenę kamuojantys klausimai yra svarbūs ne tik seksualinių mažumų atstovams, bet ir heteroseksualams taip pat, nes homofobija pateisina diskriminaciją prieš žmones dėl jų asmeninių savybių, trukdo jiems būti savimi, kenkia Lietuvos vaikams, augantiems tos pačios lyties šeimose (oficialiais duomenimis vienos lyties porų, kurios augina vaikus, Lietuvoje yra dvidešimt keturios).

Taip pat tai leidžia reikštis ir kitoms diskriminacijos formoms, tokioms kaip rasizmas ir seksizmas. Visi šie dalykai skatina šaipymąsi, žmogaus žeminimą dėl jo asmeninių savybių (tai ir yra blogas pavyzdys vaikams, o ne taikūs, aplinkiniams nekenkiantys homoseksualai). Tai kuria ne darnią, draugišką visuomenę, o skleidžia susiskaldymą, pyktį ir tarpusavio nesantaiką.

LGBT ir švietimas

Daug įvairių internetinių komentatorių nuolat teigia, kad nežinotų, ką pasakyti vaikams, jei jie pamatytų tokias eitynes. Atsakymas yra pakankamai paprastas – tereikia paaiškinti, kad yra žmonių su kitokia orientacija, kaip tą darytumėte vaikui beklausiantį pirmą kartą gyvenime pamačiusį jam nematytą, nežinomą socialinį reiškinį. Taip pat stebina ir LRT noras transliuoti reklamas už toleranciją po 23 val. Pagal tokią logiką visos reklamos, susijusios su švietimu – prieš vairavimą išgėrus, smurtą šeimoje, taip pat turėtų būti rodomos tik po 23 valandos.

Santuoka

Su LGBT bendruomene susiję renginiai, laidos dažnai priveda prie diskusijų apie vienalytes santuokas ir leidimus tokioms poroms įsivaikinti. Yra žmonių, kurie tam nepritaria, bet pasvarstykime ar tai tikrai yra problemos . Kartais apie šiuos dalykus yra diskutuojama atskirai. Tad ir aš pabandysiu juos atskirti.

Pradėkime nuo santuokos. Žmonės, nepritariantys tos pačios lyties žmonių santuokai, dažnai sako, kad santuoka yra skirta šeimos, giminės pratęsimui ir t.t. Tačiau, ar tikrai? Juk taip pat susituokia nevaisingos poros, žmonės be noro turėti vaikų ir t.t. Kodėl tada žmonės gali susituokti po kelis kartus ir išsiskirti nesusilaukę vaikų, o kokia nors tokios pačios lyties pora, ištikimai bedraugaujanti porą dešimtmečių, palaikanti brandžius ir atsakingus santykius negali to įteisinti?

Nemažai žmonių sako, kad tai sugriautų tradicinę santuoką, tačiau tokiems teiginiams pagrindo nėra. Juk tai tik praplėstų santuokos apibrėžimą, bet kažko nesunaikintų. Teigti, kad homoseksualų šeimos sugriaus heteroseksualų šeimas yra tas pats, kas teigti, jog kavos gėrimas kenkia arbatos mėgėjams arba kad pilotai ir jūreiviai yra priešai. Kitaip tariant, tai yra dvi alternatyvos, kurios netrukdo viena kitai. Taip pat svarbu paminėti, kad tos pačios lyties santuokos yra legalios jau keturiolikoje JAV valstijų, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir t.t. Kaip matome, tos šalys nesugriuvo ir puikiai laikosi, o piliečiai tarpusavyje sugyvena.

Įsivaikinimas

Pereikime prie įsivaikinimo, vaikų auginimo. Dažnai prieš leidimą tos pačios lyties žmonėms įsivaikinti nusiteikę asmenys savo poziciją remia vaikų gerove. Nors tos pačios lyties partneriai negali tiesiogiai susilaukti vaiko, nereiškia, kad jie negali juo puikiai pasirūpinti, užtikrinti vaikui šilumą namuose, meilę, išsilavinimą, ateities perspektyvas.

Tai patvirtina 2013 m. Melburno universitete atliktas tyrimas, kuris parodo, kad užaugusių homoseksualiose šeimose vaikų gerovė nėra prastesnė, nei vaikų, užaugusių su heteroseksualiais tėvais. Surinkta medžiaga atskleidžia, kad vaikai neturėjo jokių fizinių, psichologinių ir bendravimo sutrikimų. Tai nėra teorija ar nuomonė, o tiesiog sausi faktai.

Manau, vaikams augti saugioje aplinkoje, kai jais nori tinkamai pasirūpinti subrendę žmonės yra geriau, nei augti gatvėje ar kai kuriuose vaikų namuose. Taip pat šioje vietoje tinka pasakymas: „Žmogų tėvu paverčia ne gebėjimas susilaukti vaiko, bet gebėjimas jį užauginti”.

Asmeniniai įsitikinimai ir kitų žmonių gyvenimai

Norėčiau pabrėžti tai, kad nemažai žmonių sako, jog homoseksualų teisės prieštarauja katalikiškoms vertybėms (žinoma, svarbu prisiminti, kad Lietuva neturi valstybinės religijos, bet taip pat svarbu gerbti kiekvieno žmogaus religinius įsitikinimus, pasaulėžiūrą, kol tai, žinoma, nekenkia aplinkiniams).

Čia tinka citata: „sakyti, kad kažkieno seksualinė orientacija prieštarauja kažkieno religijai yra tas pats, kas protestuoti prieš kaloringą maistą, nes tai kenkia kažkieno asmeninei dietai”. Juk niekas neprašo tų katalikų, kurie pasisako prieš LGBT teises, tapti geriausiais draugais su homoseksualais. Bet svarbu prisiminti, jog katalikai turi visas teises į savo gyvenimo būdą ir niekas negali ir nenori to atimti, bet jie taip pat negali atimti teisių iš homoseksualų ar kitų Lietuvos piliečių.

Jei Lietuvoje būtų kokia nors valstybinė religija, o katalikybė būtų uždrausta, aš taip pat pasisakyčiau už katalikų žodžio laisvę ir galimybę teisėtai išpažinti katalikybę, gauti susirinkimo teisę. Manau, katalikiškam jaunimui nepatiktų, jei jiems būtų buvę uždrausta rinktis į jaunimo dienas, vykusias Kaune šią vasarą. Taip pat, krikščionybė juk skelbia meilę artimui, kito skruosto atsukimą, kito nesmerkimą („Kas iš jūsų be nuodėmes, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį”), todėl tokie pasisakymai ir užgauliojimai, kaip klebono Audriaus Mikitiuko, manau, yra nederami. Žinoma, esu įsitikinęs, kad absoliučiai didžioji dalis katalikų yra draugiški, protingi, nuostabūs žmonės, o tokie kaip minėtasis klebonas yra išimtis.

Baigiamasis žodis

Taigi, pabaigai norėčiau pasakyti: akivaizdu, kad homoseksualūs asmenys nekenkia nei tradicinei šeimai, nei Lietuvos vaikams. Taip pat aišku ir tai, jog visi suaugę, subrendę Lietuvos piliečiai turi teisę ir laisvę į kokius nori santykius, jei tai vyksta abipusiu sutikimu. Tai drausti reikštų pagrindinių žmonių teisių atėmimą.

Lietuva yra protingų, gabių, drąsių ir intelektualių žmonių šalis, todėl tikiu, kad judėjome, judame ir judėsime ne kai kurių Rytų Europos šalių, stokojančių demokratijos ir draudžiančių susirinkimo laisvę, keliu, bet ir toliau kartu keliausime su moderniaisiais vakarais. Tad gerbkime, mylėkime, supraskime vieni kitus, nes taip mūsų nuostabią šalį padarysime dar malonesne visiems atsakingiems jos piliečiams.

P.S.: šis straipsnis parašytas heteroseksualaus piliečio, nepriklausančio jokiai Europos Sąjungos organizacijai (pastaba straipsnio komentatoriams).

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytojos atsiųstas ketvirtoko atsakymas suspaus širdį: kam klausinėjate tokių dalykų? (311)

Esu mokytoja ir šiuo metu sukuosi standartizuotų testų ir kitokių man nelabai suprantamų veiklų rate. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema nesudaro galimybės ją bent kiek suprasti (bet čia atskirą straipsnį parašyti galėčiau, jei norėčiau). O šiandien tiesiog jūsų klausiu: pasižiūrėkite nuotraukas ir atsakykite, kur slypi šio ketvirtokams duodamo pildyti klausimyno prasmė?

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (21)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (18)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (142)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (78)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.