Buvęs LMTA studentas: po egzamino kursiokas lydėjo, kad nepulčiau po ratais...

 (77)
Pastaruoju metu ne vienas garsus studijas LMTA baigęs žmogus prakalbo apie slogią savo studijų patirtį. DELFI šia tema pakalbinus aktorių, TV laidų vedėją, grupės „Liūdni slibinai“ vokalistą Dominyką Vaitiekūną, kuris prisipažino, kad mokantis šioje įstaigoje ne vienam studentui prireikė profesionalios psichikos sveikatos specialistų priežiūros.
© Shutterstock nuotr.

Pakviesti su DELFI dalintis savo patirtimi apie studijas LMTA, studentai atsiliepė tiek laiškais, tiek komentaruose. Jų nuomonės būta dvejopos – vieni skundėsi situacija akademijoje, o kiti tikino, kad sunku visur, ir studentams verčiau reiktų klausyti dėstytojų.

Kursiokas stabdė, kad nelįstu po automobiliu

Į DELFI kreipėsi vyriškis, prisistatęs buvusiu LMTA studentu. Jis teigė, kad akademijoje mokytis – išties sunku.

„Scenoje skaitėme poetinę kompoziciją, priekyje stovėjo ir vadovavo dėstytoja. Studentas, skaitydamas eiles scenoje, atsisuko ir smogė kumščiu šalia stovinčiam mano kursiokui į vedą, šis parkrito vietoje. Ir niekas į tai nesureagavo, darbas vyko toliau...

Antras faktas. Labai gerai suvaidinau aklą grafą Glosterį, visi stebėjosi. Egzamino menu dingo gyvybė ir liko tik schema todėl, kad egzamino metu vaidinau sirgdamas su 38 laipsnių temperatūra. Aš tik blogai jaučiausi ir to nežinojau, o mūsų sveikata niekam nerūpėjo... Po šio egzamino mane kurso vadovas sudirbo į miltus. Kai verkdamas išbėgau iš auditorijos, dėstytojas man iš paskos pasiuntė jau amžinatilsį mano kursioką prižiūrėti, kad aš Gedimino prospekte nepulčiau po mašinų ratais... Jau mano dėstytojų nėra gyvųjų tarpe, o aš visą gyvenimą sapnuoju košmarus apie jų pedagogiką...“, – prisiminė DELFI skaitytojas Gediminas.

Nemaloniais prisiminimais komentarų skiltyje pasidalino ir kita skaitytoja, kuri po metų sako iš akademijos išėjusi.

„Mokiausi šioje akademijoje, tos pačios specialybės, ne kartą esu stovėjusi kelkraštyje galvodama, po kuria mašina dabar pulsiu. Gerai, kad buvau iš tų, kuri kalba, jeigu yra blogai, padėjo psichologė, nusprendžiau, kad reikia kažką keisti, po metų perstojau. Galvojau, aš čia vienintelė tokia silpna, neatlaikiusi ir krūvio, ir patyčių. Bet dabar prisiminusi, kaip kurso draugai atsinešdavo „flečkutes“ ir gerdavo, gerdavo, matyt ne iš gero gyvenimo... Ir dabar, važiuojant pro LMTA, net nupurto, net nesinori žiūrėti, o perstojus į kitą specialybę, įgavau kitą kvėpavimą, ačiū Dievui, kad jis manęs neapleido, ačiū artimiesiems, ačiū psichologei, kad esu vis dar čia ir laiminga, o galėjo jau manęs seniai nebūti...“, – atviravo kita komentatorė.

Nuomonė: reikia klausyti dėstytojų, o ne vaidinti didį aktorių

Tiesa, studijomis akademijoje skundėsi ne visi. Vienas komentarų skiltyje panoręs pasisakyti skaitytojas teigė, kad stojantiems į akademiją reikėjo klausyti dėstytojų, o kartais problema yra ne pedagogai, o patys studentai.

„Bėda ta, kad studentai tik įstoję į aktorinį jau jaučiasi lyg dramos teatro geriausi aktoriai. Turbūt suserga žvaigždžių liga, nes dar labai jauni, ką tik po mokyklos priimti į pirmą kursą. Ir dabar staiga aš AKTORIUS gi... Laksto koridoriais, maivosi, pastoviai dėmesio centre nori būti, nes gi AKTORIAI tipo jau. Bet nesupranta, kad dar reikės sunkiai mokytis ir kažkaip pabaigti tą Teatro fakultetą... Tai dėstytojai kažkaip ir turi tvarkytis su tuo studentų egocentrizmu... Nes kitaip neįmanoma. Ir dar pačioj pačioj pradžioj, net per stojamuosius, dėstytojai sakė, kad šitoj specialybėj neturėsit asmeninio gyvenimo, tai kitokia profesija, nei visos kitos. Taip kad... Reikėjo klausyti, o ne apie save, kaip DIDĮ AKTORIŲ tuo metu galvoti...

Bet taip, būdavo konfliktų, tarp studentų ir dėstytojų, tas tiesa. Bet dažniausia su tais studentais, kurie buvo konfliktinės asmenybės, tai tokie visur ras konfliktų su bet kuo. Jie visada maištaudavo lygioj vietoj. O kas norėjo ir stengėsi, ir tyliai ir sunkiai dirbo, problemų neturėjo su dėstytojais. Dėstytojai vertino darbštumą. Tik krūvis ten labai didelis, tas tiesa“, – mokymą LMTA gynė komentatorius, prisistatęs kaip „Iš ten pat“.

Kitas komentatorius teigė, jog mokytis sunku visur ir studentų skundų nesupranta.

„Negaliu tokiu ašarotojų klausyti. 1) Visur mokantis yra streso, nes norisi geriau padaryti, prieš atsiskaitymus pas mus irgi visi tik į knygas nosis sukišę būdavo; 2) Nesuprantu, ko jie nori, kad kaip darželyje su kiekvienu cackintųsi, tupinėtų; 3) Pas mus irgi kurse buvo pora, kurie nieko nesuprato, jiems atrodė, kad ant jų „užsisėdę“: tai pamiršo, tai nesuprato, o kai dėstytojas pareikšdavo objektyvią kritiką, kad trūksta atsakomybės ar pan., tai irgi vos ne žudėsi. O kiti kažkaip sugebėdavo ir darbą, ir mokslus suderinti, ir linksmybes. Tad čia, manau, tik asmeninės savybės lemia, kaip matai viską“, – rašė kitas skaitytojas.

LMTA dėstytoja: ir gydytojai chirurgais netampa per dieną

DELFI jau anksčiau kalbino LMTA dėstytoją Saulę Krivickienę, komentavusią LMTA baigusios Beatos Tiškevič prisiminimus iš akademijos.

Pasak S. Krivickienės, depresijos lygis aukštas visoje šalyje, LMTA nėra išskirtinė vieta, kurioje vyktų kažkas nenumatyto ir blogo. Dėstytojos aiškinimu, mokymo procesas sudėtingas, mat tenka dirbti su jausmų, išgyvenimų sritimi. Įėjimas ir išėjimas į herojų ir iš jo yra sudėtingas. Ne visiems lengvai pavyksta tą padaryti. „Dar yra tokie dalykai – šeimoje, mokykloje galbūt žmogus yra labai gabus, vienintelis, nepakartojamas, o kada ateina į kursą ir tokių gabių, nepakartojamų susirenka 15-16, nori nenori, vienam bus lengviau, kitam – sudėtingiau“, – sakė S. Krivickienė.

Jos teigimu, studentai skundžiasi užimtumu, bet lygiai taip pat skundžiasi, kada turi mažai darbo, auditorijose nemato dėstytojų. „Manau, kad LMTA nėra nieko išskirtinio negu kitoje aukštojoje mokykloje, kur reikia specialaus paruošimo. Tai profesija, kur tokio darbo negali dirbti bet kas, žmonės turi būti labai stiprios psichikos, kadangi nėra lengva prisiimti, kurti vaidmenis“, – kalbėjo LMTA dėstytoja.

Jos manymu, galbūt reikėtų galvoti apie programų atnaujinimą, naujus rūmus, kurie studentams keltų nuotaiką, tačiau yra taip, kaip yra. „O dėl Beatos galiu pasakyti – ar dabar, ar po 20 metų ji turbūt atsilieps į bet kokį aštrų įvykį šalyje ir ieškos kažko artimo ir savų interpretacijų. Ji mylima studentė ir apie savo vaikus negaliu pasakyti nieko blogo“, – kalbėjo pedagogė.

Pašnekovės svarstymu, galbūt per lengvai įsivaizduojama, kaip įgyti aktoriaus profesiją. Atėjus į televiziją, žvaigžde gali tapti per vieną dieną, o studijuojant LMTA, reikia sunkiai ir įtemptai dirbti. Tačiau, sako ji, ir gydytojais chirurgais netampama per dieną. „Jie visi nori kurse turėti daug darbo, nori būti visi užimti ir to siekia. Iš šono gali kažkam atrodyti, kad tai kankynė, bet tas, kuris kankinasi, tą kankynę myli. Čia yra pašaukimas“, – teigė S. Krivickienė.

Ji nemano, kad kuris nors LMTA pedagogas asmeniškai su studentu konfliktuotų – esą asmeninių santykių aiškinimuisi ir įžeidinėjimui nėra galimybių. S. Krivickienės aiškinimu, jei dėstytojas aštriau kokį žodį pasako, jis yra lygiai toks pat žmogus.

Kviečiame išdrįsti papasakoti apie nutylimus dalykus. Mokėtės LMTA ir galite pasidalinti savo patirtimi? Galbūt, atvirkščiai, norite paprieštarauti dabar sklindančioms kalboms apie įtampą akademijoje? O gal esate studentas ir norite papasakoti apie tai, su kuo jauniems žmonėms tenka susidurti universitete? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija

Budi savanoriai konsultantai8 800 28888I-VII
visą parą

Vaikų linija


Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII 11:00 - 21:00

Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)


Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. 8 800 77277 I-V
16.00 - 20.00

Pagalbos moterims linija


Budi profesionalai, savanoriai konsultantai 8 800 66 366 I-VII 10:00 - 21:00

Vilties linija


Budi profesionalai, savanoriai konsultantai 116 123 I-VII visą parą

Skambučius į visas linijas apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Valstybės biudžeto lėšų.

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetasAtsako per dvi dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per tris dienas

Krizių įveikimo centre (Olandų g. 19 - 2, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (64)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (97)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (67)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (43)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.