Vėliau mano kambaryje, naktimis pradėjo girgždėti grindys taip, lyg jomis kažkas vaikščiotų. Bet nekreipiau į tai dėmesio, kol vieną rytą mano dukra papasakojo man, kad jai bemiegant, pasirodė, jog kažkas ją kviečia vardu. Pagalvojau, kad jai tiesiog pasigirdo, bet po kelių savaičių aš pati per miegus išgirdau, jog kažkas mane kviečia vardu.
Pagalvojau, kad tai mano dukra, bet kai atsibudau, nieko šalia manęs nebuvo, todėl prisiminusi dukters pasakojimą pasijaučiau kiek nejaukiai. Po kelių dienų tiesiog jos akyse dingo apyrankė, o dar po kelių dienų ryte, būdama jau darbe, sulaukiau dukters skambučio. Ji pasakė, kad ryte atsikėlusi ir nuėjusi į virtuvę rado nukritusią nuo palangės vazą ir įsipainiojusią ją į užuolaidą, tačiau vanduo, išsipylęs iš vazos buvo ne prie pat palangės, kaip logiškai galvojant turėtų būti, o maždaug 2,5 m atstumu nuo jos. Tačiau virtuvės grindys yra visiškai lygios, be jokių įdubimų, tad kaip vanduo galėjo ten atsidurti, nesuprantame iki šiol.
Galutinai suvokiau, kad čia tikrai kažkas ne taip, kai praėjus maždaug savaitei nuo apyrankės dingimo dukra susapnavo keistą sapną. Jame ji tiesiog sėdėjo ant tos pačios lovos, nuo kurios dingo apyrankė, ir matė ją gulinčią ant lovos krašto. Staiga ji išgirdo ramų balsą, kuris sako - „Tai jeigu tu nori, kad aš grąžinčiau apyrankę, tu tiesiog paprašyk ir aš grąžinsiu“. Tuomet ji jau norėjo kažką jam atsakyti ir paimti apyrankę, bet išgirdo kitą balsą, sakantį - „Tik nieko jam neatsakyk“ .
Pabudusi mums bepusryčiaujant ji papasakojo man šį keistą sapną. Galiausiai nebeapsikentusi nusprendžiau išsikviesti kunigą. Šis pašventino butą ir kurį laiką buvo ramu, bet po mėnesio vėl viskas pradėjo kartotis: dingti daiktai, naktimis girdėtis keisti garsai. Jau maniau, kad tai nesibaigs ir teks persikraustyti, bet pažįstama patarė su šventinta žvake apeiti visą butą. Taip su dukra ir padarėme.
Bevaikščiodamos nieko keisto nepastebėjome ir apėjusios visą butą nuėjome į virtuvę pietauti. Tačiau nepraėjus nei 5 min, išgirdome triukšmą mano kambaryje. Garsas buvo toks, lyg kažkas būtų nukritę. Tuoj pat nuėjome į kambarį ir pamatėme nukritusį, kampe stovėjusį veidrodį. Nuo to laiko praėjo dar tik kelios dienos, bet kol kas viskas ramu. Mes galvojame, kad bute buvusi kažkokia energija, jeigu ją taip galima vadinti, būtent pro tą veidrodį išėjo į aną pasaulį. Tikimės, kad būtent taip ir yra ir kad nuo šiol šiame bute bus ramu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tiki antgamtiniais dalykais, ar ne, šiurpios istorijos apie namuose prasidedančius keistus reiškinius - nesuprantamus bildesius, vietas keičiančius daiktus ar neįprastus vaizdinius – priverčia susigūžti kone kiekvieną. DELFI jau rašė apie tai, kaip spiritizmo seansą namie atlikusios merginos teigia, jog jų namuose nesibaigia baisiausi dalykai.
Teiraujamės Jūsų – ar esate atsidūrę panašioje situacijoje, ar girdėję panašių šiurpių istorijų? O galbūt manėte, jog susidūrėte su antgamtiniais reiškiniais, o vėliau išsiaiškinote, jog šių priežastis – itin paprasta, tarkim, statybinis brokas?
Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“ iki sausio 20 d. Įdomiausios istorijos autoriui padovanosime M. Solonin knygą „Katastrofos chronologija“.