Bandome „VW Beetle“: sukurtas moterims, bet puikiai tinka ir vyrams

 (5)
Volkswagen Beetle“ – ekonomiškas, nedidelis, keturvietis, vokiečių gaminamas automobilis. Dar nuo „Beetle“ gaminimo pradžios (t.y. apie 1938-uosius) jį buvo galima sutikti kiek kitokiu pavadinimu – „Type 1“ arba „Bug“.

Antrojo pasaulinio karo metais Zündapp motociklų gamykla pasiūlė žymiam austrų kilmės automobilių konstruktoriui Ferdinandui Porsche sukurti pigų, mažo litražo keturvietį automobilį. Pirmieji trys prototipai buvo pagaminti Štutgarte, asmeninėse konstruktoriaus dirbtuvėse.

Vėliau, F. Porsche įsipareigojo Reicho automobilių gamintojų sąjungai sukurti pirmąjį „liaudies automobilį“ – „Volkswagen“ prototipą. Jam buvo keliami konkretūs reikalavimai: automobilis skirtas šeimai, maksimalus greitis – 100 km/h, kuro sąnaudos – 7 litrai, na, o kaina - ne daugiau 1000 reichsmarkių…

Net devynis dešimtmečius gaminamas automobilis šiandien yra pavirtęs į vieną geidžiamiausių vasaros automobilių. Kodėl vasaros? Todėl, kad šaltuoju metų laiku jis tikrai neatrodo taip patraukliai ir viliojančiai.

Gana faktų. Mūsų bandomasis „Beetle“ - vos vienerių metų senumo, po variklio dangčiu slepiantis 4 cilindrų, benzininį, 1,2 litro variklį, turintį 105 arklio galias(77 kW). Mieste šito pilnai pakanka. Su gatvių chuliganais kelio tiesiojoje santykių tikrai nesiaiškinsi, bet tiek mieste, tiek jo užkampiuose, jis tikrai smagus ir rieda ganėtinai gerai.

Iš lėto riedėdami Vilniaus miesto siauromis centro gatvelėmis sulaukėme iš tiesų nemažai dėmesio. Rodymas pirštais, tai tik vienas iš daugelio dėmesio atkreipimo būdų.. Manome, kad „Beetle“ yra puikiai tinkantis mėgstantiems į save atkreipti dėmesį.

Važiuoklė – fantastika! Net ir labai aštrius posūkius „Beetle“ įveikia be jokio vargo ir tik parodo, kad jis yra sportiškas coupe. Beje, straipsnio pradžioje minėjome apie Ferdinandą Porsche. Istorijos nepasakosim, kaip atsirado „Porsche“ automobiliai, bet tikimės daugumai bus aišku, vien išgirdus šią pavardę. Taigi, kad ir „VW Beetle“ tikrai turi panašumų kartu su „Porshe 911“ – žibintai ir tam tikros kėbulo linijos. Žiūrint tam tikru kampu, akivaizdžiai matosi ne kas kitas, o 911.

Sedėdamas automobilio viduje iš tiesų jaučiuosi pamalonintas. Nors ir esu 195 cm ūgio, diskomforto nejaučiu ir puikiai telpu. Virš galvos vietos lieka kekei bananų, ko nepasakyčiau vairuodamas „Mercedes-Benz S500“... Kojos į vairą nesiremia, o ir manevruojant užkištoje aikštėje nereikia per daug lankstytis, nes viskas puikiai matosi pro iš pažiūros atrodančius nedidelius langus.

Bet gana liaupsų.. Automobilio viduje užkliuvo keletas detalių. Vairas primena liaudiškai vadinamą „džiostiką“ (liet. Valdymo rankena, žaidžiant kompiuterinius žaidimus), o ir norint užsisegti saugos diržą, tenka jo paieškoti galinėje automobilio dalyje. Mažesnio ūgio žmogui tai gali greitai nusibosti, kadangi kaskart sėdant į automobilį teks nemaloniai persikreipti ir gaudyti savo kaire ranka kažkur anapus esantį saugos diržą.

„Beetle“ stabdžiais taip pat likome nepatenkinti. Ilgas stabdymo kelias, o ir kaskart stabdant kyla jausmas, kad pradeda veikti ABS sistema. Trumpai ir aiškiai – neefektyvūs.

Nors ir mūsų išpasakoti trūkumai yra tik mažas lašas jūroje, „VW Beetle“ mums patiko ir jis nusipelnė gero žodžio, kurį mes ir tariame. Tai puikus, kokybiškas, sportiškas, stilingas Vokiškas miesto automobilis. Reziume tebūnie trumpas ir aiškus – sukurtas moterims, bet puikiai tinkantis ir vyrams.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Pasižiūrėjau, kas piktinasi mokinių skundais – atradimai nustebino (127)

Atvirkščiai nei dvyliktokė, rašiusi DELFI redakcijai, aš prisistatysiu. Sveiki, mano vardas Monika. Nusprendžiau netylėti ir aš.

Gyvenu Vilniuje ir gaunu 300 eurų. Dar skundiesi? (430)

Pastebėjau, kad aplinkui kaip virusas plinta kalbos, kaip blogai Lietuvoje, kaip kainos kyla o atlyginimai – ne, kaip emigrantai grįžę skundžiasi ir pan. Nejaugi tikrai čia taip blogai? Esu 3 kurso studentė. Studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, nuolatinėse studijose (paskaitos vyksta pirmoje dienos pusėje). Gaunu 116 eurų stipendiją. Taip pat dirbu 0,5 etato ir gaunu apytiksliai 200 eurų per mėnesį. Mano mėnesinės pajamos yra šiek tiek didesnės nei 300 eurų.

Ko nori urėdai? (54)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (494)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (479)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.