Balsavimas. Išrinkite geriausią skaitmeninį kūrinį apie Lietuvos krašto vertybes!

 (39)
<font color="#6699cc"><strong>Balsavimas.</strong></font> Išrinkite geriausią skaitmeninį kūrinį apie Lietuvos krašto vertybes!
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Daugiau nei 400 Lietuvos gyventojų ir bendruomenių suburtų komandų šiemet dalyvavo projekto „Bibliotekos pažangai“ ir portalo DELFI konkurse „Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai“. Konkurso dalyviai sukūrė per 500 skaitmeninių kūrinių, kuriuose įamžintos įvairių Lietuvos kraštų vertybės – architektūros ir gamtos kampeliai, istorinės asmenybės, krašto legendos, unikalūs paveldo atributai ir kt.

Konkursas parodė, kad tradicijas ir paveldą galima sėkmingai sujungti su šiuolaikinėmis technologijomis – Lietuvos kraštų „perliukai“ įamžinti įvairaus formato skaitmeniniuose kūriniuose: vaizdo filmuose, garso įrašuose, tekstus lydinčiose nuotraukų galerijose.

Kurie iš šių kūrinių yra patys originaliausi ir kūrybiškiausi – nuspręsite Jūs, DELFI skaitytojai, balsuodami už labiausiai patikusį skaitmeninį pasakojimą.

Jūsų vertinimui atrinkome 15 geriausių kūrinių. Siūlome įvertinti pasakojamų istorijų originalumą, informatyvumą, kūrybiškumą, taip pat techninę kūrinių kokybę, ir atiduoti savo balsą už pasirinktą favoritą.

Kartu su jumis geriausius skaitmeninius kūrinius rinks ir „Skaitmeninių bendruomenių pasakojimų“ vertinimo komisija, sudaryta iš fotografijos ir vaizdo meno žinovų, žurnalistikos profesionalų bei konkursą rengiančio projekto „Bibliotekos pažangai“ atstovų.

Tiek portalo DELFI lankytojų, tiek vertinimo komisijos išrinktų geriausių skaitmeninių kūrinių autoriai bus apdovanoti konkurso rėmėjų prizais – „Omnitel“ išmaniaisiais telefonais bei „Tiketos“ bilietais į pasirinktus renginius.

Apie laimėjimą DELFI balsavimo nugalėtojas bus informuotas asmeniškai. Balsuoti kviečiame iki gruodžio 16 dienos 17 val. vakaro. Iš vieno IP galima balsuoti ne daugiau nei 20 kartų.


www.DELFI.lt
 
39
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Įvertink šį straipsnį

Vox Populi

Stipriai sergantis tėvas paskatino dukrą susimąstyti (6)

2014 balandžio mėn. 18 d. 13:05
Aš tikiu, kad mano tėvas atleido arba vieną dieną atleis man už visus netinkamus mano gyvenime buvusius vyrus. Man užtekdavo pažiūrėti jam į akis ir aš žinodavau, kad jį kankinu, nes esu mylimiausia dukra. Ta jo gudruolė, ta jo mažytė mergaitė, pasveikinusi pasaulį klyksmu, kai tėvui to labai reikėjo. Jam tada buvo per 40.

Įskaudintos merginos kerštas – skambutis jo mylimajai (141)

2014 balandžio mėn. 18 d. 16:16
Su vaikinu susipažinom visai netikėtai. Kiek vėliau mane mergino vienas jo draugas. Paskui dėmesį rodė ir kitas. Vengiau su jais artimiau bendrauti, nes neatrodė rimti vyrukai. Tik pirmasis patraukė mano akį, nors dar pati to nesupratau. Jis - patrauklios ir tvarkingos išvaizdos.Toks ramaus būdo, kultūringas, draugiškas, paprastas.

Košmaras reabilitacijos klinikoje: pacientus keikia ir ignoruoja (28)

2014 balandžio mėn. 18 d. 09:40
Lietuvoje nėra vietos senukams. Ligoniams. Silpniems. Tie, kurių artimieji po sunkių ligų siunčiami reabilituotis, tikisi ne tik sveikimo, bet ir, natūralu, žmoniško elgesio. Deja, silpni, neįgalūs pacientai sanitarus labai dažnai erzina vien savo buvimu. Galbūt kitur su žmonėmis elgiamasi deramai, tačiau vienoje Lietuvos reabilitacijos klinikoje dirbančių sanitarų elgesį su pacientais galima drąsiai vadinti nežmonišku.

Kandidatai į prezidentus - lyg namų darbus nusirašinėjantys mokinukai (21)

2014 balandžio mėn. 17 d. 13:49
Kažkada, kokiais devyniasdešimt penktais, grįžo iš Amerikos mano pusbrolis Marius. Jis ten dirbo tai taksistu, tai dailide, tai dar kažkuo penkis metus ir grįžo pasakiškai turtingas. „Ką čia man daryti?“, – vis klausinėjo Marius ir galiausiai atidarė grožio saloną. Toje gatvėje tai buvo jau šeštas grožio salonas.

Dalinuosi patirtimi: ką keičia kitakalbiai rašmenys pase (33)

2014 balandžio mėn. 17 d. 12:53
Dalinuosi patirtimi: ką keičia kitakalbiai rašmenys pase
A.Stackevič nuotr.
Nejaugi dar nenusibodo nesibaigianti erzelynė dėl lenkiškų rašmenų lenkų tautybės Lietuvos piliečių pasuose? Kiek svarstymų, posėdžiavimo, debatų per žiniasklaidą, ir, aišku, jokio sprendimo. Girdėjau, kaip per laidą „Teisė žinoti“ pašnekovai daug kalbėjo, bet nieko konkretaus nepasakė, laidos vedėja p. Miliūtė net kažkurio paprašė savo pasisakymą išversti į suprantamą kalbą. Tokios diskusijos vyksta ne tik per žiniasklaidą, bet ir valdžios bei mokslinėse institucijose.