Balsavimas. Išrinkite geriausią skaitmeninį kūrinį apie Lietuvos krašto vertybes!

 (39)
Daugiau nei 400 Lietuvos gyventojų ir bendruomenių suburtų komandų šiemet dalyvavo projekto „Bibliotekos pažangai“ ir portalo DELFI konkurse „Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai“. Konkurso dalyviai sukūrė per 500 skaitmeninių kūrinių, kuriuose įamžintos įvairių Lietuvos kraštų vertybės – architektūros ir gamtos kampeliai, istorinės asmenybės, krašto legendos, unikalūs paveldo atributai ir kt.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Konkursas parodė, kad tradicijas ir paveldą galima sėkmingai sujungti su šiuolaikinėmis technologijomis – Lietuvos kraštų „perliukai“ įamžinti įvairaus formato skaitmeniniuose kūriniuose: vaizdo filmuose, garso įrašuose, tekstus lydinčiose nuotraukų galerijose.

Kurie iš šių kūrinių yra patys originaliausi ir kūrybiškiausi – nuspręsite Jūs, DELFI skaitytojai, balsuodami už labiausiai patikusį skaitmeninį pasakojimą.

Jūsų vertinimui atrinkome 15 geriausių kūrinių. Siūlome įvertinti pasakojamų istorijų originalumą, informatyvumą, kūrybiškumą, taip pat techninę kūrinių kokybę, ir atiduoti savo balsą už pasirinktą favoritą.

Kartu su jumis geriausius skaitmeninius kūrinius rinks ir „Skaitmeninių bendruomenių pasakojimų“ vertinimo komisija, sudaryta iš fotografijos ir vaizdo meno žinovų, žurnalistikos profesionalų bei konkursą rengiančio projekto „Bibliotekos pažangai“ atstovų.

Tiek portalo DELFI lankytojų, tiek vertinimo komisijos išrinktų geriausių skaitmeninių kūrinių autoriai bus apdovanoti konkurso rėmėjų prizais – „Omnitel“ išmaniaisiais telefonais bei „Tiketos“ bilietais į pasirinktus renginius.

Apie laimėjimą DELFI balsavimo nugalėtojas bus informuotas asmeniškai. Balsuoti kviečiame iki gruodžio 16 dienos 17 val. vakaro. Iš vieno IP galima balsuoti ne daugiau nei 20 kartų.


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (175)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (179)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.