Balsavimas. Išrinkite geriausią skaitmeninį kūrinį apie Lietuvos krašto vertybes!

 (39)
<font color="#6699cc"><strong>Balsavimas.</strong></font> Išrinkite geriausią skaitmeninį kūrinį apie Lietuvos krašto vertybes!
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Daugiau nei 400 Lietuvos gyventojų ir bendruomenių suburtų komandų šiemet dalyvavo projekto „Bibliotekos pažangai“ ir portalo DELFI konkurse „Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai“. Konkurso dalyviai sukūrė per 500 skaitmeninių kūrinių, kuriuose įamžintos įvairių Lietuvos kraštų vertybės – architektūros ir gamtos kampeliai, istorinės asmenybės, krašto legendos, unikalūs paveldo atributai ir kt.

Konkursas parodė, kad tradicijas ir paveldą galima sėkmingai sujungti su šiuolaikinėmis technologijomis – Lietuvos kraštų „perliukai“ įamžinti įvairaus formato skaitmeniniuose kūriniuose: vaizdo filmuose, garso įrašuose, tekstus lydinčiose nuotraukų galerijose.

Kurie iš šių kūrinių yra patys originaliausi ir kūrybiškiausi – nuspręsite Jūs, DELFI skaitytojai, balsuodami už labiausiai patikusį skaitmeninį pasakojimą.

Jūsų vertinimui atrinkome 15 geriausių kūrinių. Siūlome įvertinti pasakojamų istorijų originalumą, informatyvumą, kūrybiškumą, taip pat techninę kūrinių kokybę, ir atiduoti savo balsą už pasirinktą favoritą.

Kartu su jumis geriausius skaitmeninius kūrinius rinks ir „Skaitmeninių bendruomenių pasakojimų“ vertinimo komisija, sudaryta iš fotografijos ir vaizdo meno žinovų, žurnalistikos profesionalų bei konkursą rengiančio projekto „Bibliotekos pažangai“ atstovų.

Tiek portalo DELFI lankytojų, tiek vertinimo komisijos išrinktų geriausių skaitmeninių kūrinių autoriai bus apdovanoti konkurso rėmėjų prizais – „Omnitel“ išmaniaisiais telefonais bei „Tiketos“ bilietais į pasirinktus renginius.

Apie laimėjimą DELFI balsavimo nugalėtojas bus informuotas asmeniškai. Balsuoti kviečiame iki gruodžio 16 dienos 17 val. vakaro. Iš vieno IP galima balsuoti ne daugiau nei 20 kartų.


www.DELFI.lt
 
39
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Įvertink šį straipsnį

Vox Populi

Praėjus 15 metų nepalieka šiurpūs prisiminimai (17)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 15:53
Štai kas man įvyko, kai buvau 16 metų. Vasarą keletui dienų nuvykau pas draugę, nusprendėme vakare apsilankyti gretimoje gyvenvietėje vykstančiuose šokiuose. Kai reikėjo vykti namo, niekaip negalėjome susisiekti su jos tėčiu, tad nusprendėm keliauti pėsčiomis.

Nuomonė. Vaidoto šėtono šauksmas – tik „gėlytės“ (22)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 12:26
Vaidotas Grincevičius
Stopkadras
Noriu parašyti apie du žymiausius Lietuvos vyrus. Vyrus iš didžiosios „V“. Tai Vaidotas ir Valdas. Kažkodėl abu šie žmonės dabar yra žymiausi šalies nusikaltėliai. Tik dėl visiškai skirtingų aplinkybių.

Vaikų žūtys perėjose negydo valdžios trumparegiškumo (11)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 15:00
Vaikų žūtimis pėsčiųjų perėjose pagarsėjęs Pilaitės prospektas Vėlinių išvakarėse vėl liūdnai pasipuošė žvakutėmis. Ženklu geltoname fone pažymėtoje perėjoje policininko partrenktos penkiolikmetės ir vos po kelių dienų šviesoforu reguliuojamoje perėjoje į mokyklą ėjusių vaikų akivaizdoje autobuso pervažiuotos dviratininkės žūtys privertė krūptelėti ne vieną vilnietį.

Vežantis pakeleivius: bijau būti ne taip suprastas (42)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 10:02
Studentavimo laikais prieš 20 metų, kai trūko pinigų, tekdavo važiuoti autostopu į Vilnių ir atgal. Tai visada būdavo šioks toks nuotykis, nežinomybė, bet visada viskas laimingai baigdavosi, nors, atsimenu, būdavo visko: yra tekę ir negrįžti į namus Tauragėje, nes niekas nestojo, kartą vienas vairuotojas paprašė pavairuoti mašiną sėdint keleivio sėdynėje, t. y. palaikyti vairą, kol jis kuitėsi savo popieriuose.

Tėvas papasakojo apie dingusio sūnaus paieškų dramą (14)

2014 lapkričio mėn. 20 d. 14:47
Lietuvos Respublikoje be žinios dingsta daug žmonių, kurie dingsta, vėliau atsiranda ir, deja, ne visada tokios situacijos baigiasi laimingai. Dingus artimam žmogui tenka išgyventi stresą, kurio, ko gero, negalima nupasakoti ir juolab perteikti tekstu. Be žinios dingus artimam žmogui jo artimuosius labiausiai slegia nežinomybė, apima nenupasakojamas bejėgiškumas, kai tu pats nieko negali padaryti ar pakeisti, nes tiesiog tam neturi jokių įrankių ar galimybių.