Avariją išgyvenusios moters laiškas komentatoriams ir praeiviams

 (24)
Ir tikriausiai dabar nežiūrėčiau į baltą lapą kompiuterio ekrane ir negalvočiau, kaip pasakyti ačiū, jei tada būčiau praradus sąmonę.
© DELFI skaitytojo nuotr.

Birželio 26 d. apie 18 val. Gedimino pr. einant per perėją mane partrenkė automobilis, nors tada nešvietė saulė kaip šiandieną, ir žmonės tokiais pačiais ūkanotais veidais greitu žingsniu kažkur skubėjo, bet manęs jie neaplenkė: ir per porą sekundžių buvau apsupta būrio žmonių, kurie nuolat kartojo, kad man viskas bus gerai.

Niekad nemaniau, kad gali būti taip sunku išreikšti padėką, tačiau dabar suprantu, kai žmonės sako: „tiesiog nėra žodžių“. Taip ir aš - vien geras ir didelis jausmas krūtinėje, kuris kiekvieną dieną priverčia šypsotis ir nepalūžti, ir nė minutės pykčio, ir nė vienos minties, kad gėrio nebeliko. Ei, liko!

Dabar suprantu, kokie svarūs yra žodžiai „be galo“, tad nuoširdžiai tariu: be galo esu dėkinga ir greitosios pagalbos darbuotojams, kurie visą kelią iki ligoninės su manimi kalbėjosi, valė skruostais bėgančias juodai akių tušu nudažytas ašaras ir visad laikė už rankos, atrodė lyg mama šalia. Žinokit, dar ne kartą mintyse Jums padėkosiu.

Atrodo, norėjau tik padėkoti, bet dar šis tas. Po avarijos iš karto pasirodė straipsnis DELFI portale, o komentarai pasipylė kaip iš gausybės rago. Ir kaip kiekvienas iš Jūsų, aš perskaičiau juos. Jausmas, kaip jaunimas sako „ ne kažką“. Ir jei Tu, didysis komentatoriau, šiandien skaitai tai, ką parašiau, tai noriu pasakyti, kad ant rankų aš nesimokysiu vaikščioti, nes iki avarijos puikiai sekėsi ir ant kojų, ir ne Tu sėdi teisėjo kėdėje, kad galėtum BK straipsniais svaidytis.

Reiktų reziumė, ar ane? Patys padarykit išvadas, patys pagalvokit, kiek esate geri kitiems ir kaip su Jumis elgiasi kiti, nesu šventoji Marija, bet ne veltui mūsų senoliai sakė: „kaip šauksi, taip atsilieps“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (242)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (98)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (88)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (89)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.