Auklių užgaidos dėl atlyginimo nustebino: turi būti tam tikros ribos

 (490)
Esame šeima, auginanti du sūnus bei gyvenanti Vilniuje. Niekada neprašėm pašalpų ar kitokios pagalbos iš nieko. Patys stengiamės kurti sau ir vaikams gyvenimą. Ir šio straipsnio tikslas ne skųstis valdžia ar priėmimo į darželius sistema. Taip, negaunam mes tos vietos darželyje jau kelis metus iš eilės, nes esame deklaravę gyvenamąją vietą kitame mieste, nors ir susitvarkėme, kad mokesčiai atitektu Vilniaus miestui, negavom šiemet vietos net priešmokyklinėje grupėje. Yra kaip yra...
© Vida Press

Reikia gerbti įstatymus, nors skauda širdį, kai Lietuvos piliečiai, nuvažiavę į užsienį, gauna vietas mokyklose ir darželiuose, o mūsų vaikai gimtojoje šalyje nustumiami į eilės galą dėl to, kad tėvai dar nesusitaupė pinigų butui Vilniuje. Bet vėlgi mes ne apie tai...

Suvokdami priešmokyklinio ugdymo svarbą, nusprendėm surasti vyriausiajam sūnui privačią mokyklą bent tiems vieneriems metams. Kad galėtume už ją sumokėti, mama susirado darbą, o mažajam pradėjome ieškoti auklės. Va čia ir prasidėjo smagioji dalis. Suprantu, kad auklės darbas atsakingas, sunkus ir gerbtinas ir, gink Dieve, nenoriu jo sumenkint, bet manau, kad tokie reikalavimai, kokius jos kelia tėvams Vilniuje, prasilenkia su bet kokia logika.

Mums reikalinga auklė keturioms darbo dienoms nuo 8 iki 14 valandos. Viena kandidatė už mėnesį darbo tokiu grafiku paprašė ne mažiau nei 400 eurų, juk nesvarbu, kad ji dirbs ne pilną darbo dieną, bet aš turiu jai mokėti už „prastovas“. Mes net nesapnavom, kad pokalbyje su aukle gali eiti kalba apie „prastovas“. Kita pareiškė, kad jeigu ji susirgs ir neatvyks prižiūrėti mano vaiko, aš turėsiu jai mokėti bent už tris ligos dienas pagal įstatymą. Įsivaizduoju... Mano auklė serga, nėra kam prižiūrėt vaiko, aš negaliu eiti į darbą, bet moku auklei, nors pati už tas dienas algos negausiu, nes nedirbsiu.

Na, ir, žinoma, visos nori atostoginių. Ir čia prasideda tėvų šantažas: jeigu jie nemokės atostoginių, auklė gali susirasti kitą šeimą, o vaikas jau bus prie jos prisirišęs. Kai paprašiau pasakyti valandinį įkainį ir skaičiuoti už išdirbtas valandas, paprašė 4 euru už valandą, bet iš karto pasakė – jeigu gausis mažesnė bendra suma per mėnesį nei jos nori, ieškos darbo kitur arba turėsime tą sumą sumokėti. Be to, dar reikia sumokėti už atvažiavimą iki šeimos namų ir tą laiką, kurį užtrunka atvažiuot, įskaičiuoti į darbo valandas.

Pasirodo, kad už mūsų siūlomus 300 eurų auklę (keturias dienas per savaitę, po pusę dienos), kuri pažaistų su vaiku, pašildytų mano paliktą maistą, pasivaikščiotų su juo lauke ir pasėdėtų, kol jis 2,5 val. miega, rasti sunku. Pati esu mokytoja ir jei mano tvarkaraštyje pasitaiko laisva pamoka, man už ją nemoka. Nei man, nei didžiajai daliai Lietuvoje dirbančių, kelionės į darbą taip pat niekas neapmoka. Aš nežinau, ar išdrįsčiau paprašyti darbdavio įtraukti laiką, skirtą atvažiavimui į darbo vietą, į darbo valandas, arba mokėti man už „langus“ tvarkaraštyje. Tai kodėl tokius dalykus sau leidžia auklės?

Tik viena iš kandidačių kalbėjo apie vaikus, kitos – tik apie pinigus ir sąlygas, kurių jos norėtų. Taip išeina, kad mokytojos su dviem aukštaisiais ir vyr. mokytojo kvalifikacine kategorija algos auklei sumokėti nelabai užteks, nekalbant dar apie privačią priešmokyklinę grupę.

Daugelis tikriausiai galvoja, kad palieka auklei savo brangiausią turtą ir gailėti pinigų tokiam dalykui negalima. Sutinku, bet manau, kad turi būti tam tikros ribos. Negi už auklės darbą minimalaus atlyginimo negana? Daug žmonių sunkesnius darbus dirba už tokius pinigus. Aš tiesiog negaliu palikti vaiko žmogui, kuris į jį bei jo tėvus žiuri kaip į pasipelnymo šaltinį. O Vilniuje su auklėmis būtent taip ir yra. Darželių trūksta, tėvams dirbti reikia, o kai kurios auklės saiko ir elementaraus padorumo jausmo neturi.

Tikiuosi atrasim, tą savo pačią pačiausią, nes apie darželį tik pasvajoti galim.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo patirtimi? Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (87)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.