Atviras mokinės laiškas: norėčiau, kad tai perskaitytų kuo daugiau žmonių

Šiuo laišku labai norėčiau atkreipti visų, o ypač Švietimo ministerijos dėmesį į mokytojus. Šį kartą nesiskųsiu, kokia bloga yra mūsų švietimo sistema, nes norint pokyčių reikia pradėti ne nuo jos. Besiremdama savo, mokytojos dukros ir gimnazistės patirtimi, noriu parodyti žmonėms, kurie galbūt nelabai supranta, kas vyksta, mokytojų kasdieninę realybę.

Mano mama, 20 metų stažą turinti mokytoja, vieniša mama, uždirba ~500 eurų per mėnesį. Paskaičiuokime, ar už tiek įmanoma išmaitinti 3 vaikus? Kiekvienas vaikas per mėnesį „suvalgo“ apie 100 eurų, taigi, beveik 400 eurų yra išleidžiami maistui. Mokesčių be 100 eurų tikrai neapmokėsi, o kur dar mokyklinės prekės, drabužiai, pramogos? Štai už tiek turi išgyventi visu krūviu dirbanti mokytoja.

Negana to, iš mokytojų yra nuolat tyčiojamasi. Jie yra kaltinami dėl blogo vaikų elgesio, jų neišprusimo, tačiau mokytojai padaro, kiek gali. Mokykloje vaikas yra paruošiamas ateičiai, mokytojai mokiniams atiduoda visas savo žinias, nors dirba beveik už minimalią algą. Ir žinote, kas yra baisiausia? Mokytojai yra žmonės, be kurių nebūtų net išprususios visuomenės, mūsų „inteligentijos“, kuri taip negailestingai teršia tikrai prestižinės ir labai svarbios profesijos vardą. Be mokytojų nebūtų nė vieno, dabar sėdinčio Seime, nė vieno verslininko ar muzikanto. Kiekvienas mokytojas yra labai svarbus.

Mokykloje labai dažnai matau, kiek daug psichologinio spaudimo turi iškentėti mokytojai, o jiems atsidėkojama tik keliais eurais, pridurtais prie atlyginimo po mokytojų algų „pakėlimo“. Mano mama iš darbo nuolat grįžta pavargusi, išsekusi, negana to, dar namuose turi ruošti medžiagą būsimoms pamokoms.

Nežinau, kaip kitų mokytojų vaikai, tačiau aš savo mamą matau nuolat dirbančią, susikaupusią. Ir aš taip pasiilgstu nepervargusios mamos, kuri nori su manimi pasikalbėti, kartu išgerti arbatos, tačiau kad galėtų mums nupirkti tos mūsų taip mėgiamos arbatos, jai reikia kuo toliau, tuo sunkiau dirbti, ir arbata ne tokia skani, kai ją tenka gerti ne mamos kompanijoje, o vienai.

Nežinau, ar kažką pakeisiu šiuo laišku, tačiau labai norėčiau, kad jį perskaitytų kuo daugiau žmonių. Norėčiau, kad mano mama ir visos kitos mokytojos ir mokytojai bent jau matytų tą sumą, kurios jie yra verti, dirbdami šitaip intensyviai, be poilsio, augindami Lietuvos ateitį, galbūt Lietuvos būsimą prezidentą (-ę), seimo narį (-ę) ar tiesiog Lietuvos tautos saugotoją, gynėją ir patriotą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo patirtimi ir patarimais? Rašykite el.paštu [e-mail] arba žemiau: