Negaliu tylėti, kada matau, kaip kalėjimų departamentas išsisukinėja nuo skaudžios tiesos (kaliniams skaudžios tiesos) ir pristato visuomenei situaciją, kaip eilinį kalinių išsidirbinėjimą, neva viskas dėl rūkymo. Departamentas teigia, kad viskas dėl nereikšmingų kalinių privilegijų.
Tokių privilegijų, kaip palaikyti apkabintą dukrą, apkabinti mylimą žmoną ar tėvus ir su jais praleisti laiką privačiame kambarėlyje, toliau nuo vaizdo sekimo kamerų ir prižiūrėtojų akių. Tai, kas Jums esantiems laisvėje, yra įprastas ir kasdieniškas reiškinys – mums, kaliniams, privilegijos, kurias baigiame prarasti.
Man 26 metai. Iš 2 metų ir 6 mėnesių bausmės, atlikau 2 metų terminą. Dar 6 mėnesiai ir pagaliau galėsiu apkabinti savo dukrytes ir šiltai priglausti prie krūtinės savo mylimą žmoną. Taigi noriu aprašyti dėl ko AŠ pasiryžau griebtis kraštutinės priemonės – bado.
Lygtinis paleidimas, kurį numato LR bausmių vykdymo kodeksas. Kiekvienam nuteistąjam šis įstatymas galioja skirtingai. Pas ką bausmė maža, galioja lygtinis paleidimas atlikus 1/3 bausmės. Kas padarė sunkesnį nusikaltimą, ir bausmė neviršija 10 metų, galioja 1/2 taisyklė. Kam bausmė viršija 10 metų, galioja 2/3 taisyklė. Skamba visai humaniškai – turint 3 metus, jau po 1 metų gali būti namie. Turint 10 metų – po 5 metų būti namie. Tačiau šis įstatymas visiškai neveikia.
Pateiksiu kelis pavyzdžius. Mano bendradarbis (kartu dirbame pataisos namuose, valstybinėje įmonėje), už vagystę prieš 4 metus, gavo 5 metų bausmę. Iš 5 metų jis jau atliko 3 metų 10 mėnesių bausmės dalį. Dalyvauja lygtiniame paleidime jau visus 1 metus ir 5 menesius. Nors visus įpareigojimus, paskirtus teismo ir komisijos, yra įvykdęs, teismas jam netaiko lygtinio paleidimo. Jis dirba, visus uždirbtus pinigus siunčia savo šeimai. Įgijo profesiją. Turi 4 paskatinimus.
Tačiau tai teismo neįtikina, kad jis jau pasitaisęs ir likusią bausmės dalį gali atlikti laisvėje, pareigūnų prižiūrimas. Gaila žmogaus, kada matai jį prieš teismą, kupinomis akimis vilties grįžti pas savo šeimą. Ir matai, tą patį asmenį, po teismo nuosprendžio, kad jam negali būti pritaikytas lygtinis paleidimas – matai visai kitą asmenį su sudaužytomis svajonėmis.
Kitas pavyzdys. Asmuo su kuriuo gyvename vienoje patalpoje. Jam 23 metai. Jis čia už kontrabandines cigaretes, vairavo automobilį, kuriame buvo rūkalų. Jis pasidavė pasieniečiams be gaudynių. Šaunuolis – pagalvojo apie savo gyvybę, matant šių dienų įvykius, kada pareigūnai įvertina jaunuolio gyvybę keliomis dėžėmis cigarečių. Minėtam kambariokui paskirta 2 metų bausmė. Jis dirba, mokosi, neturi nuobaudų. Jam liko 1 mėnuo iki bausmės galo ir lygtinis paleidimas, teismo sprendimu – jam negali būti pritaikytas.
Tokių asmenų, kaip minėtieji, – šimtai, ne vienas ir ne du šimtai. Teismai ignoruoja priimtą Seimo ir jau seniai galiojantį įstatymą. Kalėjimai pilni, 10 asmenų skirtoje kameroje gyvena 15 asmenų.
Bet įstatymas neveikia ir net nesimato, kad kažkas būtų daroma. O Seimas pasišovė mus dar bausti. Mes, nuteistieji – jau nubausti, bet dar turime kentėti valdžios spaudimą ir papildomas bausmes. Atima galimybę būti su visa šeima viename kambaryje kartą per 3 menesius. Dažnas lietuvis yra buvęs svetimoje šalyje, ilgą laiko tarpą be savo mylimos šeimos. Įsivaizduokite, kad Jūsų grįžimą po ilgos kelionės kelionės pas savo šeimą, valdžia pakeistų į kelių valandų pasimatymą, po kurio Jus vėl išsiųstų į tolimą kelionę. Ar neplyštų širdis?
Dėl to aš badauju. Kad teismai vykdytų teisingumą ir neatimtų Seimas iš mūsų ilgalaikių pasimatymų su vaikais, tėvais, seserimis ir broliais.
P.S. Gerbiamieji, nesmerkite ir nelinkėkite blogo žmonėms, kurie ir taip yra nubausti. Niekas neapsaugotas, nuo bėdų – rytoj patys galite papulti čia ir, ar bus malonu, kai Jus pasitiks visiškai svetimi žmonės su arbatos puodeliu ir suteiks Jums palaikymą ir draugystę?
Ačiū už dėmesį!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!