Atvirai: dėkoju Lietuvai, kad niekad nemokėjo man pašalpų

 (66)
Rašau be ironijos. Esu dėkingas Lietuvos valstybei, kad ji niekada man neskyrė jokių pašalpų - nei bedarbio, nei kitokių. Nors vienu metu buvo noras gauti.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Bet nuo pat 1992 metų, kai pirmąsyk užsiregistravau Darbo biržoje, niekada jų negavau - ir dabar džiaugiuosi, kad negaudavau, nes tai papildomai paskatino mane veikti, imtis iniciatyvos savo gyvenime.

Tik vienu metu, kai studijavau, prašiau socialinės stipendijos ir kurį laiką gaudavau ją - kadangi kalbam apie socialinius reikalus (kitais atvejais gaudavau paprastą stipendiją ir už pažangumą, už ją taip pat dėkingas).

Esu dėkingas valstybei, kad jos dėka, žmonių, mokesčių mokėtojų dėka įgijau ne vieną išsilavinimą valstybės lėšomis. Taip pat, žinoma, esu dėkingas tėvams ir kitiems pagalbininkams. Dabar pats tapau mokesčių mokėtoju ir pagaliau stengiuosi grąžint skolą valstybei, žmonėms. Pasauliui, galų gale.

Nenoriu tapti „darbo migrantu“. Atsikandau „gastarbaiterio“ (darbuotojo - emigranto) duonos dar 1994 metais Vokietijoje, kai dar ir nesvajojom apie narystę Europos Sąjungoje. Noriu duoti kažką Lietuvai, nes ji man davė labai daug... Negaliu dar pasigirti dideliais pasiekimais, bet mano tikslas ir nėra girtis. Manau, nebus pretenzinga išsikelti sau tikslą daryti, veikti kažką kasdien bendram labui. Nenoriu būti išlaikytinis - nei pavienių žmonių, nei valstybės. Tokia štai mano trumputė deklaracija.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Paprastas atsakymas, kodėl žmonės emigruoja: išvažiuoja tie, kuriems trūksta vieno gabumo (362)

DELFI publikavus kelių skaitytojų nuomones apie emigrantus, savo požiūriu diskusijų skiltyje panoro pasidalyti ir kiti. Vieno iš skaitytojų išsakytos mintys susilaukė itin didelio kitų žmonių palaikymo.

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (70)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (468)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (252)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?