Atsisakius dalyvauti prabangiose išleistuvėse – bendraamžių tėvų spaudimas

 (196)
„Ta 300 Lt suma, kurią rinko bendraamžiai, man buvo tiesiog neįkandama. Juk aš negalėjau tėvų šokdinti ir prašyti tokių pinigų“, - nemaloniu prisiminimu apie tai, kaip dėl finansinių bėdų teko praleisti mokyklos išleistuves, dalijasi slapyvardžiu prisidengęs DELFI skaitytojas. Vaikinas pasakoja, kaip nemalonu, kai spaudimą dėl to, kad neturi pinigų dalyvauti šventėje, patiria ne tik iš bendraamžių, bet ir iš pasiturinčių jų tėvų.
© RIA/Scanpix

Gyvenime mes turime daugybę įvairių švenčių, kurias priimta atšvęsti griausmingai. Tai yra aštuonioliktas gimtadienis, mokyklos išleistuvės, vestuvės, pirmojo vaiko gimimas ir t.t. Na, o šį kartą norėtųsi pakalbėti apie vieną iš tų švenčių - mokyklos išleistuves. Asmeniškai man tai yra gana keista šventė. Ir pasakysiu, kodėl. Tai - pakankamai didelė „tuštybių mugė“.

Prieš šešerius metus man irgi teko „malonumas“ galvoti apie šią šventę. Bet aš toje „šventėjė“ nedalyvavau. Ir tam buvo ne viena priežastis. Pirmiausia - finansinė padėtis. Juk, manau, kiekvienas suprantame, kad šalia turtingų tėvų vaikelių yra ir tokių, kurių šeimose pinigai yra deficitas. Kiekviena diena tokioms šeimoms yra kova už būvį. Gerai, jei šeimose yra vienas vaikas, o jei keli - tai jau sunkumai.

Sunkumai todėl, kad viskas atsiremia į finansus. Tokia padėtis buvo ir mano šeimoje. Asmeniškai nieko netrūko, mes su amžinatilsį broliu buvom aprengti, stogas virš galvos buvo, pavalgydinti, bet pinigai upeliais nesiliejo. Ir ta 300 Lt suma, kurią rinko bendraamžiai, man buvo tiesiog neįkandama. Juk aš negalėjau tėvų šokdinti ir prašyti tokių pinigų. Juk tada buvo ir toks metas, kada aš važinėjau į kitą miestą. Visi rūbai, avalynė ir kiti dalykai buvo perkami ne vieneriems metams.

Vienas šeimos narys išlaikė visą šeimą, paskui pradėjo dirbti a.a. brolis, bet visi pinigai jau buvo jo. Žinoma, dėl tokio savo poelgio (nedalyvavimo išleistuvėse - DELFI) aš sulaukiau nemažai klasiokų komentarų ir pašaipų. Iš vieno klasioko mamos per bendrą susirinkimą atskriejo komentaras, kad kažkokiam „bomžui“ neleis sugadinti jos sūnaus mokyklos išleistuvių šventės, lyg tai būtų asmeninė jo šventė ar balius. Tai nėra labai malonus potyris, ypač, kai tave prieš visą klasę ir tėvus parodo kaip kažkokį parazitą ar raupsuotąjį. O ir apsiginti tu nelabai gali, nes tavo nuomonė turi atlaikyti labai didelį spaudimą.

Po vienu iš straipsnių šia tema esančiuose komentaruose teko perskaityti nuomonę, kad reikia tartis su klasiokais ir klasės auklėtoja. Na, iš vienos pusės tai gal ir naudingas dalykas, bet tik tokiu atveju, jei klasė yra vieninga ir sugeba išklausyti kitų nuomonę. Na, ir, žinoma, jei klasėje nėra labai turtingų tėvelių atžalų. Nes jau, kaip minėjau, būna tokių tėvelių, kurie tą šventę nori padaryti tarsi vien savo vaikų, asmeninę šeimos progą.

Šiai šventei galima rasti labai daug įvairių pigesnių ir naudingesnių šventimo būdų. Pirmiausia, labai keistai atrodo mokyklos išleistuvės, švenčiamos pirtyse ar baruose. Gerbiamieji, tai juk mokyklos išleistuvės, o ne pigus savaitgalinis balius. Visas tas cirkas vyksta kiekvieną savaitgalį iki apsivėmimo ar „komos“. Juk visa tai reikėtų švęsti mokykloje. Ir tam yra daugybė vietų, tokių, kaip valgykla, aktų salė, o kai kuriais atvejais - net sporto salė.

Dar viename komentare teko perskaityti, kad mokykla netinka dėl to, kad ten negalima vartoti alkoholio. Tai turbūt pasaulinio masto tragedija - nebus galima prisigerti. Ar tam dvylika metų lankai mokyklą, kaupi žinias, kad paskui galėtum prisigerti ir atsidurti reanimacijoje ar išsimiegoti ant suolelio? Visa tai turėtų būti normali šventė su savo klasės draugais, mokytojais, tėvais ir artimaisiais.

Ir štai, kada tu per klasės susirinkimą išsakai nuomonę, kad visą tą šventę padarykim mokykloje ir truputį kukliau, vėl pradeda skraidyti komentarai, jog tavo nesąmonės niekam neįdomios. Pradeda šaukti, kad tai vieną kartą gyvenime vykstantis dalykas ir jį reikia atšvęsti taip, kad prisimintume visą gyvenimą. Na, taip, daugelis jį prisimena. Vienos sūpuoja vaikus, kiti turi policijos įrašą apie apsilankymą blaivykloje ar nuostolių atlyginimo naštą.

Bet keisčiausia girdėti ne tavo klasiokų komentarus, kuriuos lemia jaunatviškas maksimalizmas, bet suaugusių žmonių žodžius, kurie, manau, jau gyvenime yra matę nemažai. Ir kada toks žmogus komentuoja, tikiesi, kad pasakys kažką naudingo ir protingo, bet, deja, taip būna labai retai. Kaip ne kartą minėjau ir dar kartą pasikartosiu, taip mėgsta pasireikšti turtingesni, neblogą išsilavinimą turintys tėvai. Vieno žmogaus nuomonė prieš visą klasę nieko nelemia.

Aš buvau vienas iš tų klasės žmonių, kurie mėgino paversti šventę į kažką normalaus. Ne paskutinėje vietoje yra tai, kokia tavo išvaizda šventėje. Kovojama dėl to, kaip tu atrodai, kokią suknelę ar kostiumą dėvi, koks tavo makiažas ir panašiai. Juk norima pasirodyti, kokia tavo padėtis ir kiek tavo tėveliai gali „sukišti“ į tave pinigų. Visos stengiasi pasisiūti kuo įspūdingesnes sukneles ar kostiumus, pasidaryti kuo fantastiškesnius makiažus.

O ką daryti tiems, kurie galbūt ir gali dalyvauti tokioje šventėje, bet neturi finansų visam tam karnavalui? Juk ne visi tėvai gali pirkti rūbus už 500-800 Lt, ar makiažui, pedikiūrui, manikiūrui ar kitam reikalui paaukoti 200-400 Lt. Visi supranta, kad norima atrodyti kaip princesėms ar karaliams, bet gyvenime ne visi norai pildosi. Ir mažiau pasipuošusiam žmogui atėjus į mokyklos išleistuves pasipila komentarai, užgauliojimai ir panašiai. Ir tokiu atveju pasinaudoja tie, kuriems tu kažkuo neįtinki. Bet juk galima ateiti tvarkingam ir apsirengusiam skoningai, nors ir pigiai...

Dar viename komentare skaitytojas išreiškė nuomonę, kad reikia bendrauti su klasės draugais ir nuo jų neatsiriboti. Sutinku, kad nereikia atsiriboti. Bet ką daryti, jei tu esi atribotas nuo klasės? Tai yra ir ne toks jau retas atvejis mokyklose. Teko su tuo susidurti ir gana skaudžiomis aplinkybėmis. Kai su tais pačiais žmonėmis praleidi daugiau nei pusę savo gyvenimo, tai tampa tarsi antra tavo šeima. Ir laikui bėgant apie juos sužinai praktiškai viską. Bet šalimais to pradeda sklisti legendos, mitai ar gandai.

Tai paliečia tuos žmonės, kurie galbūt yra kažkuo išskirtiniai arba nepasiduoda kitų įtakai. Atrodo, jei tu nedarai to, ką daro kiti, esi kažkoks ateivis. Pradeda apie tave skleisti įvairius gandus, šlykščius pramanytus dalykus, kurie pradeda nuo tavęs atstumti žmones. Nors ir tu mėgini juos kažkaip paneigti, faktas yra toks, kad lengviau apšmeižti, nei įrodyti, kad žmogus nekaltas.

Argi įmanoma sugyventi su žmonėmis, kurie tave laiko kažkuo neaiškiu? O ir į tas pačias išleistuves tavęs gali ir nepakviesti. Juk nekviestas neisi, o jei ir ateisi, gali sulaukti labai jau „linksmų“ žodelių. Ir ne tik jų. Pasitaiko ir fizinių išpuolių. Apskritai, santykiai su klasės draugais, jei juos galima taip pavadinti, lemia labai daug.

Jei klasės branduolys visus dvylika metų išlieka toks pats, klasėje susidaro tarsi atskiros grupės, kurios kovoja viena su kita. Pavyzdžiui, pas mus klasėje buvo trys grupės: vaikinai, merginos ir aš. Ir po dvylikos metų tokių santykių nėra malonu eiti į kažkokį klasiokų susibūrimą ir dar kartą matyti tuos pilnus pasišlykštėjimo tavimi veidus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite panašios patirties? Susidūrėte su patyčiomis mokykloje? O gal norite apginti švenčiančius prabangiai? Pasidalinkite savo istorija žemiau arba rašydami el.paštu pilieciai@delfi.lt:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dvyliktokas kreipėsi į bendraamžius: būtų pats metas suprasti, kad ne „aplinka kalta“ (7)

Išsyk po 2017 metų anglų kalbos egzamino su draugais ironiškai juokavome, kad nespėsime grįžti namo, o internetas jau lūš nuo antraščių „Abiturientai darsyk žlugdomi neįmanomomis egzaminų užduotimis“. Na, juokai juokais, bet panašu, kad dalis abiturientų pasiruošti vienam iš rimčiausių testų akademiniame kelyje ir vėl nesuspėjo. Visai kaip kelininkai, užklupti netikėtos žiemos sausio mėnesį.

Anglų egzaminą laikiusi abiturientė: prisipažinsiu, užduotys mane išties nustebino (26)

Šeštadienį kaip ir dauguma abiturientų laikiau anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad neseniai laikiau ir tarptautinį IELTS egzaminą, kuriame surinkau 7,5 balus, kas, jei neklystu, atitinka C1 lygį.

Programuotojo nuomonė apie „Linkomaniją": darykime taip, kad būtų geriau daugumai (14)

Pamatęs ir perskaitęs DELFI straipsnius, kad LATGA teisme per interneto ryšio tiekėjus ginčijasi dėl „Linkomanija.lt“ dalinimosi rinkmenomis (angl. torrent) svetainės, pagalvojau, kad norėčiau pasidalinti ir savo mintimis. Iškart pasakysiu, kad esu už tai, kad autoriai uždirbtų – kiekvienas už savo darbą nori gauti užmokestį, už kurį galėtų oriai gyventi. Bet esu prieš tai, kad žmonėms būtų ribojama prieiga prie kultūros, mokymo ir kitokių išteklių (toliau supaprastinimui naudosiu žodžių junginį „kultūros išteklių“).

Atsakymas tiems, kurie mėgsta sakyti, kad „tiesiog reikia daugiau dirbti“ (206)

Tiek žiniasklaidoje, tiek savoje aplinkoje girdime, matome ar kitaip susiduriame su situacija, kai koks nors žmogus pasiskundžia sunkiu gyvenimu ir negalėjimu oriai pragyventi iš mažo atlyginimo. Tokiose situacijose visada atsiranda į pagalbą atskubantys visažiniai patarimų dalintojai, kurie mėgsta bėdžiams patarti: „Esate patys kalti – dirbkite daugiau, sunkiau, ir galėsite gerai gyventi“. Ką gi, pabandykime į šį patarimą pažvelgti kitu kampu ir panagrinėti plačiau.

Po anglų egzamino – dvyliktoko nusivylimas: ne kiekvienas anglas išlaikytų vieną jo dalių (82)

Jokio streso prieš anglų egzaminą nejaučiau. Praėjusiais metais jį laikę dvyliktokai sakė, kad tikrai nebuvo sunku, taip pat ir bandomąjį egzaminą laikėme pagal jų užduotis ir tikrai buvo lengviau. Bandomajame egzamine surinkau 80 proc., o iš egzamino net nežinau ko tikėtis.