Tačiau šiuo atveju kalbos apie solidarumą mane varo „į medį“. Atsipeikėkit, ar bent įsivaizduojat, kaip šiuo metu Lietuvoje gyvena daugelis jaunų žmonių. Man 25-eri, baigiau universitetą, pasirinkau neemigruoti ir dirbu Lietuvoje. Dviejuose darbuose, kurių bendros pajamos siekia 500 eurų į rankas. Sakysite, ko virkauju? Tai palaukit, dar net nepradėjau. Bet kalbos apie tai, kad pensininkai vargsta ir skursta, jiems reikia nuolat pagalbos ir tam valstybė pasiryžusi nukirpti bet kokias skatinamąsias priemones, kurias šiuo metu skiria dirbantiesiems, mane kaskart priverčia krūptelėti. Kalbu apie 2 proc. iš „Sodros“ biudžeto, kurie yra pervedami pensijas kaupiantiems žmonėms.
Vos pradėjęs dirbti sąmoningai apsisprendžiau, kad kaupsiu. Bet štai dabar vyriausybė nusprendė esą suma neženkli, kad padėtų mums realiai kažką ateityje sutaupyti, todėl nėra čia ko terliotis, atiduokime ją suvalgyti dabarties pensininkams. Genialu, tiesiog genialu. Mus ragina neemigruoti, dirbti Lietuvoje, dar vis primena, kad net ir dirbant pensijai realiai neužteks, todėl esą turime kaupti. Ir tada bac – nusprendžia, kad nėra čia ko smulkmenomis užsiimti.
Ar prieš reikalaudami tokio solidarumo kas nors kada nors bent paskaičiavo, kaip gyvenam mes, jauni žmonės, kurie tiesiog turėtų džiaugtis, kad gyvena?
O gi paprastai – dirbame 12 valandų per dieną, nuomojamės kambarį arba butą, mokame mokesčius, irgi perkame valgyti tose pačiose parduotuvėse kaip jūs ir matome tas pačias bekylančias kainas. Ir dar važinėjame viešuoju transportu mokėdami 80 proc. daugiau nei jūs, gerbiami senjorai. Sakysite, mes jauni ir mums bent jau nereikia skaičiuoti tų išlaidų, kurios sudaro bene didžiausią jūsų išlaidų krepšelio dalį – t.y. mums nereikia pirkti vaistų. Kaip būtų gerai, jei tai būtų tiesa. Tačiau taip yra ne visada.
Ir štai dabar, komentatoriai, laikas jums – pasakykite, ką iš tiesų galvojate apie tokią situaciją? Neemigruoti buvo kvaila? Skųstis, kad gaunu 500 eurų irgi kvaila, nes vietoj manęs bet kuris jau būtų susidaręs tris kartus geriau apmokamą darbą, o jei to iki šiol nepadariau, tai tiesiog reiškia, kad kažko nesugebu? Na, jau suformulavote savo genialią mintį?
O gal tiesiog atsimerkite, ir pagalvokite, kad taip gyvena dauguma, kad tokia realybė. Ir taip, galime dalykus keisti, o ir pradėti reikia nuo savęs. Tačiau juokingiausia, kad ir nuo savęs pradėjus, norėdamas sąmoningai ir atsakingai pagal išgales pačiam pasirūpinti savo gerove senatvėje lieku nuviltas. Valstybės, kuria iš paskutiniųjų bandau pasitikėti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!