Atsakymas, kaip policijai padėti taupyti pinigus

 (48)
Atsibodo girdėti verksmus, kad Lietuvos biudžetas tuščias, policija neturi pajamų tinkamai vykdyti savo pareigas, žmonės pikti ir nelaimingi. Šia tema būtų galima daug šnekėti, kaltinti valdžią, kuri save lepina, o paprastus žmones skriaudžia. Bet šis straipsnis ne apie moralus ar mūsų bėdas, čia aš įvardinsiu dalyką, kuris, mano manymu, sutaupytų daug valstybės pinigų, o žmonės taptų draugiškesni vienas kito atžvilgiu.
© Policijos departamento nuotr.

Dažnai girdime apie dingusius vaikus ar suaugusius asmenis. Neapsikentę artimieji renka savanorius ir patys imasi paieškos. Beje, dažnai paprasti žmonės ir atranda tai, ko ieško. Labai pasigendu policijos iniciatyvos, kuria žmonės būtų kviečiami pagalbon. Tarkime, kažkas dingo ir policija kaip mat informuoja Lietuvos žmones, kad laukia pagalbos iš savanorių, kurie padėtų asmens paieškoje.

Informavimo būdų yra daugybė, bet, manau, geriausia yra viešai ir lengvai prieinama informacija - internetiniai portalai, radijas, televizija. Kiek valstybė sutaupytų pinigų sulaukusi tokios geranoriškos pagalbos? Nebereiktų siųsti armijų į paieškas, nebebūtų policijos pasiteisinimo, kad išsiuntus visas pajėgas kažko ieškoti, nepavyko sulaikyti ar sustabdyti nusikaltėlių kitoje vietoje.

Taigi, išvardinu keturis teigiamus dalykus, kurie įvyktų, jei policija viešai kviestų savanorius į pagalbą:

1) Pilietiškumas. Padėdami vienas kitam, mes tampame artimesni, neabejingi kito skausmui.

2) Sutaupyti policijos pinigai. Visi žinome, policijai trūksta pinigų tinkamai atlikti pareigas bei išnaudoti visas įmanomas galimybes. Kartais „sukišami“ dideli pinigai į tam tikrus tyrimus , o gaunasi šnipštas. Tad policijos ir savanorių bendradarbiavimas yra puikus būdas kompensuoti pinigų stygių.

3) Pakankamas policijos rezervas kitiems nusikaltimams užkirsti kelią. Jei atsirastų daug savanorių (aš tuo net neabejoju) , nereikėtų tiek policininkų ar karių siųsti į kažkieno paieškas, o tai leistų geriau užkirsti kitiems nusikaltimams kelią. Ne kartą esame girdėję, kad vykdant svarbią užduotį buvo užimti beveik visi policininkai, tad nebuvo kam tinkamai reaguoti į kitą baisų nusikaltimą, kurio pasekmės buvo tragiškos.

4) Prevencija ateities nusikaltimams. Linkęs į nusikaltimą žmogus visada pagalvos apie pasekmes, jei žinos, kad tauta yra pilietiška. Sutikime su tuo, kad nusikaltėliai naudojasi žmonių abejingumu vienas kitam. Drąsiai laužiasi į butą, nes žino, kad retas kaimynas reaguoja į įtartinus asmenis. Kaip pavyzdys yra Vokietija, kur viskas vyksta kitaip. Ten kaimynas, pamatęs prie automobilio vakare stoviniuojantį ar kažką krapštantį asmenį, nedelsiant informuoja policiją. Tik dėl pilietiškų žmonių Vokietijoje daug mažiau nusikaltėlių ir tokių absurdiškų nusikaltimų, kokie vyksta Lietuvoje.

P.S.: visa tai, ką aprašiau, turi būti pritaikyta taip, kad reikalui esant policija sugebėtų tinkamai ir labai greitai savanoriams išaiškinti koks yra planas ir veiksmas. Kitaip tariant, aš neturiu omenyje kažkokių bereikšmių savanoriškų kursų, į kuriuos retas teeitų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (46)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.