Atsakas jaunimo kritikams: kartų konfliktas – neišvengiamas

 (11)
Sveiki visi, kurie skaito. Šiuo metu pasirodė straipsnis kaltinantis jaunimą narcisizmu, atsakomybės stoka, bijojimu prisiimti įsipareigojimus ir kitokiais negerais dalykais. Anot vyresnės kartos atstovų, kurie aktyviai komentuoja tokius straipsnius, jų yra daugybė ir nebeaišku, kur pasaulis ritasi ar kur nusiris Lietuva su tokiu jaunimu.
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Straipsniuose, žinoma, yra tiesos, tačiau dėl to kaltas tikrai ne jaunimas, o gal labiau laikmetis, kuris suteikia neribotą priėjimą prie informacijos per didėjančią gausybę techninių priemonių, nuo laikrodžių iki televizorių, jau nekalbant apie kompiuterius, planšetes ir telefonus. Tokiais laikais gyvenant, informacija gaunama čia ir dabar, jos nereikia įsiminti, o gali pasitikrinti tiesiog realiu laiku, o ir informaciją gauni pačią naujausią.

Mano asmeninė patirtis rodo, jog yra priešprieša dėl mokymosi sistemos, kuri šiai dienai jau nebėra ir nebegali būti tokia, kokia buvo dėl tos pačios informacinės visuomenės. Nebegalime kalti senųjų vadovėlių, jeigu turime naujausią informaciją su savimi, tačiau turėtume mokytis analizuoti, suskirstyti, susisteminti ir atrinkti tą didžiulį informacijos srautą nuo informacinių šiukšlių, kurios užgožia turinį. Šitoje vietoje ir prasideda kova ir nesusipratimai.

Deja, didžioji visuomenės dalis tiki perskaitytu žodžiu ir net nebando pamatyti, kas slepiasi už to. Tai, manyčiau, yra didžioji šiuolaikinės visuomenės dalies problema, kuri atėjo iš senosios mokymo sistemos, kai reikėjo ir reikia iškalti ir atpasakoti, o ne išanalizuoti ir pagrįsti, kai tavo neteisingas atsakymas, o ne teisingo kelio pasirinkimas lemia rezultatą. Šiuolaikinė mokymosi sistema turėtų būti orientuota į sprendimų paiešką, o ne į tikslų galutinį atsakymą.

Štai straipsnis apie „startuperius“ pagaliau garsiai ir tiesiai pasakė jaunų ir ambicingų žmonių verslo pradžios problemas, tačiau su tokiomis pačiomis problemomis susiduria visi startuojantys verslininkai ir nesvarbu ar tai IT ar gamybos verslas. Savininkas ir vadovas dirba iš idėjos su ribotais ištekliais ir tikisi pastatyti savo įmonę „ant kojų“. Jei nepavyksta, o taip būna gana dažnai, tuomet finansiniai ir psichologiniai nuostoliai neatsiejami ir reikia būti neapsakomai stipriam, kad vėl pradėtum lipti iš tos duobės. Tuomet ir kyla klausimai, kur yra deklaruojamoji pagalba smulkiesiems, kuomet jos labiausiai reikia. Startuojame kartu su valstybe, o bėdas pasiliekame spręsti patys.

Jaunimas apkaltintas žiūrėjimu tik į save ir autoritetų nematymu. Tokių, žinoma, yra, tačiau jų mažuma (...). Kaip galima patikėti autoritetais, kai aukščiausi valstybės vadovai nesugeba rišliai ir aiškiai kalbėti? Pusės ministrų net nesame girdėję kalbant apie savo veiklą, o likusi pusė, kuri ir sugeba tarti žodį, nieko konkretaus ir nepasako. Valstybės vadovė suėmusi į gniaužtus viską ir už klaidas tarsi neatsako. Tuomet kokie gali būti aukščiausi autoritetai? Profesinėje srityje autoritetų netrūksta, tačiau viešojoje erdvėje turime vakuumą.

Nepamirškime ir šeimos, kur daugelis nepatenkinti esama situacija ir skleidžia negatyvumą. Tai kaip jaunam žmogui tokioje terpėje kopti į savo sėkmės Olimpą, jeigu susiduri ne tik su išorine konkurencija, bet ir namuose turi atsilaikyti prieš sukilusius vėjus? Ne visi ir atsilaiko, o tiksliau, savo idėją pradeda įgyvendinti tik mažoji dalis. Kitaip ir negali būti. Mūsų visuomenės, mokymosi ir darbo santykių sistemos yra paveldėta tarnystė, kuomet laukiame, kol kas nors duos, nes taip gyventi patogiau. Jeigu kaimynas nuėjo pats pasiiimti, tuomet gi jis akiplėša, neduok Dieve, paims daugiau, nei man davė.

Ir pabaigai, apibendrinant truputėlį padrikas mintis. Visais laikais buvo kartų konfliktas, jis yra neišvengiamas, tačiau turėtume prisitaikyti prie laikmečio, prie supančios aplinkos, kuri diktuoja savas sąlygas. Vartotojiškumas, informacinė visuomenė, naujosios technologijos ir nesibaigiantis bėgimas neleidžia vertinti net praėjusių metų perspektyvoje. Neužmirškime praeities, tačiau būkime žingsniu priekyje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (60)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (467)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (250)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.