Paskutiniu metu nuskambėję šnipinėjimo skandalai visame pasaulyje, vis didesnė žiniasklaidos priklausomybė nuo stambių politikos ir verslo struktūrų, auganti valstybės kontrolė įvairiose gyvenimo srityse - tik menki požymiai, kaip smunka ir mažėja demokratijos šiuolaikinėse valdymo formose.
Nuo kada piliečių noras pareikšti savo valią per referendumą, tapo grėsme valstybei? Kodėl kažkoks mažas valdantysis elitas įsivaizduoja geriau žinantis už visuomenę, ko visuomenei reikia? Štai turime vieną realų pavyzdį. Referendumas dėl atominės elektrinės. Visuomenė aiškiai išreiškė savo valią. Bet politikai ir verslo atstovai vis bando tai paneigti, tai darydami įvairiausiais būdais: aiškindami, kad tai buvo protestavimas prieš valdžia, kad tai buvo tik patariamasis balsavimas ir pan. Ir vis karts nuo karto įvairiais pamąstymais pasitikrina, ar išeitų jau jiems „prastumti“ šitą projektą, nes taip perlipti per visuomenės nuomonę jau darosi pavojinga. Paskutiniu metu pernelyg dažnai buvo ignoruojama visuomenės nuomonė, todėl atominės elektrinės projekto įgyvendinimas gali iššaukti neprognozuojamą visuomenės reakciją.
Bet čia vėl gaunasi, kad piliečiai norėdami reformų valstybėje, tampa Lietuvos priešai. O tie faktai, kad dar nepradėjus statyti atominės elektrinės, jau rasta tiek pažeidimų, iššvaistyta tiek pinigų, kažkodėl - tik antraeiliai. Kodėl nekalbama apie Lietuvos politikų suinteresuotumą šituo projektu asmeniškai? Kažkas jau paskaičiavo, kad tokios statybos užtikrintų darbą ar ne 5000 statybininkų. O niekam ne paslaptis, kad per gimines ir artimuosius praktiškai didžioji dalis politikų dalyvauja statybų versle. O į ta statybų sektorių staigiai butų „įmesti“ didžiuliai pinigų srautai.
Autoriaus požiūris man truputį primena paties V. Putino požiūrį, kad bet kokia demokratijos apraiška Rusijoje yra vertinama kaip valstybei daroma žala. Toks požiūris jau pradedamas matyti ir iš Lietuvos politikų.
Emigracija, šešėlis, kedininkai ir kitos panašios grupės - tai požymis, kad visuomenė pradeda priešintis valdžiai. Kol kas dar tai vyksta pakankamai pasyviai, bet jau dabar galima matyti pirmus stipresnius būsimo pasipriešinimo daigus. Referendumo prieinamumas visuomenei būtų tik teigiamas poslinkis demokratiniame procese. Maža to, mums jau reikėtų pradėti apie kalbėti apie dar didesnę demokratijos įgyvendinimą valstybėje.
Visų pirma, turėtumėm pasimokyti iš kaimynų estų ir įvesti balsavimą internetu. Taip pat technologijos jau ištobulėjo tiek, kad galima pradėti galvoti apie tiesioginės demokratijos grįžimą. Tiesioginė demokratija buvo senovės graikų Miestuose - Valstybėse. Bet išaugus valstybėms, dėl komunikacijos trūkumo, teko pereiti prie atstovaujamosios demokratijos. Dabar tam poreikio nebėra. Mes per kelias minutes galime nubalsuoti, kas patenka į Euroviziją, per kelias minutes išrenkame visoje Europoje geriausią atlikėja. Mes turime elektroninį parašą ir kitas technologines naujoves, kurios leidžia kiekvienam piliečiui priiminėti sprendimus be Seimo atstovų dalyvavimo.
Politiniai pokyčiai vyko visada ir tik valdantysis elitas, kuris būdavo nuverčiamas nuo valdžios, tai vertindavo kaip grėsmę valstybingumui. Bet griuvo karaliai, o Prancūzija gyvavo toliau, krito Napoleonas, o Prancūzija gyvavo toliau, keitėsi monarchai ir respublikos, o Prancūzija gyvuoja iki šiol.
Dabartinės valdžios nesugebėjimas susitvarkyti su korupcija, su emigracija, su žodžio laisve, su ekonomine situacija, su augančia valstybės skola ir visomis kitomis problemomis tik parodo, kad būtinos permainos politinėje santvarkoje. Ir ta problema yra ne tik Lietuvos problema. Ši problema kamuoja visas demokratines valstybes. Bet neįžiūrima Rusijos ranka. O geriausias problemos sprendimas - jos permetimas ant kito. Virtoje to, kad būtų sprendžiamos šlubuojančios demokratijos problemos Lietuvoje, visus kitaminčius lengviau paversti valstybės priešais. Kuo tai skiriasi nuo V. Putino politikos?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!