Atsakas D. Skarolskiui: kedininkai ir kiti - požymis, kad visuomenė priešinasi valdžiai

 (20)
Didžiulio mąsto korupcija, ne ką mažesnė emigracija, augantis nepasitenkinimas ir didėjantis netradicinių judėjimų skaičius rodo, kad auga priešprieša tarp visuomenės Lietuvoje ir valdžios. Tačiau D. Skarolskio straipsnyje tai bandoma pateikti kaip priešiškos valstybės žingsnius.
© DELFI / Tomas Vinickas

Paskutiniu metu nuskambėję šnipinėjimo skandalai visame pasaulyje, vis didesnė žiniasklaidos priklausomybė nuo stambių politikos ir verslo struktūrų, auganti valstybės kontrolė įvairiose gyvenimo srityse - tik menki požymiai, kaip smunka ir mažėja demokratijos šiuolaikinėse valdymo formose.

Nuo kada piliečių noras pareikšti savo valią per referendumą, tapo grėsme valstybei? Kodėl kažkoks mažas valdantysis elitas įsivaizduoja geriau žinantis už visuomenę, ko visuomenei reikia? Štai turime vieną realų pavyzdį. Referendumas dėl atominės elektrinės. Visuomenė aiškiai išreiškė savo valią. Bet politikai ir verslo atstovai vis bando tai paneigti, tai darydami įvairiausiais būdais: aiškindami, kad tai buvo protestavimas prieš valdžia, kad tai buvo tik patariamasis balsavimas ir pan. Ir vis karts nuo karto įvairiais pamąstymais pasitikrina, ar išeitų jau jiems „prastumti“ šitą projektą, nes taip perlipti per visuomenės nuomonę jau darosi pavojinga. Paskutiniu metu pernelyg dažnai buvo ignoruojama visuomenės nuomonė, todėl atominės elektrinės projekto įgyvendinimas gali iššaukti neprognozuojamą visuomenės reakciją.

Bet čia vėl gaunasi, kad piliečiai norėdami reformų valstybėje, tampa Lietuvos priešai. O tie faktai, kad dar nepradėjus statyti atominės elektrinės, jau rasta tiek pažeidimų, iššvaistyta tiek pinigų, kažkodėl - tik antraeiliai. Kodėl nekalbama apie Lietuvos politikų suinteresuotumą šituo projektu asmeniškai? Kažkas jau paskaičiavo, kad tokios statybos užtikrintų darbą ar ne 5000 statybininkų. O niekam ne paslaptis, kad per gimines ir artimuosius praktiškai didžioji dalis politikų dalyvauja statybų versle. O į ta statybų sektorių staigiai butų „įmesti“ didžiuliai pinigų srautai.

Autoriaus požiūris man truputį primena paties V. Putino požiūrį, kad bet kokia demokratijos apraiška Rusijoje yra vertinama kaip valstybei daroma žala. Toks požiūris jau pradedamas matyti ir iš Lietuvos politikų.

Emigracija, šešėlis, kedininkai ir kitos panašios grupės - tai požymis, kad visuomenė pradeda priešintis valdžiai. Kol kas dar tai vyksta pakankamai pasyviai, bet jau dabar galima matyti pirmus stipresnius būsimo pasipriešinimo daigus. Referendumo prieinamumas visuomenei būtų tik teigiamas poslinkis demokratiniame procese. Maža to, mums jau reikėtų pradėti apie kalbėti apie dar didesnę demokratijos įgyvendinimą valstybėje.

Visų pirma, turėtumėm pasimokyti iš kaimynų estų ir įvesti balsavimą internetu. Taip pat technologijos jau ištobulėjo tiek, kad galima pradėti galvoti apie tiesioginės demokratijos grįžimą. Tiesioginė demokratija buvo senovės graikų Miestuose - Valstybėse. Bet išaugus valstybėms, dėl komunikacijos trūkumo, teko pereiti prie atstovaujamosios demokratijos. Dabar tam poreikio nebėra. Mes per kelias minutes galime nubalsuoti, kas patenka į Euroviziją, per kelias minutes išrenkame visoje Europoje geriausią atlikėja. Mes turime elektroninį parašą ir kitas technologines naujoves, kurios leidžia kiekvienam piliečiui priiminėti sprendimus be Seimo atstovų dalyvavimo.

Politiniai pokyčiai vyko visada ir tik valdantysis elitas, kuris būdavo nuverčiamas nuo valdžios, tai vertindavo kaip grėsmę valstybingumui. Bet griuvo karaliai, o Prancūzija gyvavo toliau, krito Napoleonas, o Prancūzija gyvavo toliau, keitėsi monarchai ir respublikos, o Prancūzija gyvuoja iki šiol.

Dabartinės valdžios nesugebėjimas susitvarkyti su korupcija, su emigracija, su žodžio laisve, su ekonomine situacija, su augančia valstybės skola ir visomis kitomis problemomis tik parodo, kad būtinos permainos politinėje santvarkoje. Ir ta problema yra ne tik Lietuvos problema. Ši problema kamuoja visas demokratines valstybes. Bet neįžiūrima Rusijos ranka. O geriausias problemos sprendimas - jos permetimas ant kito. Virtoje to, kad būtų sprendžiamos šlubuojančios demokratijos problemos Lietuvoje, visus kitaminčius lengviau paversti valstybės priešais. Kuo tai skiriasi nuo V. Putino politikos?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (184)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (121)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (180)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.