Ateisto atsakymas: dievas gali ir neegzistuoti

 (292)
Net nežinau, nuo ko pradėti savo rašinėlį... Na, pirmiausia reikia prisipažinti - esu ateistas. Kaip ir Le Hawk, netikiu į Krišną, netikiu į Odiną, Žemyną, Dzeusą, Jupiterį, Marduką, Baalą ar Actekų Ometekutliu. Vienintelis skirtumas tarp manęs ir Le Hawk - aš netikiu vienu dievu daugiau.
© Shutterstock nuotr.

Ar aš žinau, kad nėra Abraomo dievo? Atsakymas - ne. Ar aš turiu įrodymų, kad šis dievas neegzistuoja? Ne. O ar Le Hawk turi įrodymų, kad neegzistuoja Žemyna? Straipsnis, žinoma, turėjo gautis ontologinis, bet pritrūkus argumentų, Le Hawk atkiša Šventąjį Raštą. Todėl ir lendu su savo Jupiteriais ir Krišnom.

„Mokslo pasiekimai? O kada jie įrodė, kad Dievas neegzistuoja? Kad tokių įrodymų niekada nebuvo pateikta. Žmonės praktiškai neturi jokio pagrindo teigti, kad Dievo egzistavimas, atseit, yra neįmanomas“, - rašo jis.

Turėjo būti geležinis argumentas, o gavosi nesąmonė. Citatoje žodį „Dievas“ pakeiskime žodžiais raganos, vaiduokliai, elfai, vienaragiai, milžinai, hobitai, orkai. Niekam tikęs tas mokslas - nieko negali įrodyti... Negali įrodyti, kad Viduržemis iš Žiedų valdovo neegzistuoja. Įrodymų poreikis krenta ne ant ateisto pečių, o ant Jūsų, Le Hawk ir visų kitų tikinčių.

Taip, mokslas visko negali paaiškinti ir net jei sugebės paaiškinti, tai bus tik teoriniai modeliai, kurie bet kada gali būti paneigti arba pataisyti radus naujų įrodymų. Fizikai jau turi pakankamai gerą nuovoką, kaip veikia Visata. Ar jie turi nenuginčijamų įrodymų? Ne. Žmonija niekada neturės galimybės tiksliai išmatuoti Visatos, suskaičiuoti kiek yra galaktikų, kiek iš viso šviečia žvaigždžių. Jų teorijos niekada nebus 100 proc. teisingos, bet istorija, kurią mokslas pasakoja, man yra daug įdomesnė, didingesnė ir paslaptingesnė, negu Biblija.

O kas labiausiai nuostabu ir įdomu - fizikos teorijos veikia. Ar visada? Jei užfiksuoja reiškinį, kai teorija neveikia - atsiranda nauja teorija, o senoji išmetama. Ar Biblija buvo išmesta į šiukšlyną, po to kai Čarlzas Darvinas išleido „Rūšių kilmę“? Gali būti 100 teiginių už ir 1 prieš - to pakanka, kad mokslas pradėtų ieškoti kito, geresnio atsakymo. Albertas Enšteinas, po fašistinėje Vokietijoje išleistos knygos „100 autorių prieš Enšteiną“, pakomentavo: „jei aš būčiau neteisus, būtų užtekę ir vieno“.

Jei kiekviena mokslo dar neįminta mįslė yra dievo darbas - ką daryti, kai mokslas įmina tą mįslę? Šiandien net Romos bažnyčia nebeteigia, kad pasaulis sukurtas per 6 dienas. Nebėra jokių abejonių, kad evoliucijos teorija yra teisinga. Ar to pakanka tikinčiajam? Ne. Jis tarsi žengia žingsnį atgal ir sako naują teiginį: „evoliuciją prižiūrėjo dievas“.

Mokslo žinios genetikoje, anatomijoje ir palentologijoje gana įtikinamai sumala šį teiginį. Ar to pakanka? Ne. Dar vienas žingsnis atgal ir naujas teiginys: „gyvybei pradžią davė dievas“. Jei mokslas užpildys nišą tarp chemijos ir biologijos, ir sugebės sukurti visiškai dirbtinę gyvybės formą, ar to pakaks, kad tikintieji nustotų ieškoti gyvenimo prasmės geležies amžiuje parašytose knygose?

Le Hawk dėmesį skiria visatos pradžiai, bet ar yra pagalvojęs apie pabaigą? Juk jei visata turėjo kūrėją, tai kūrėjas turėjo turėti ir tikslą. Koks tas tikslas? Ar tikslas bus pasiektas, kai užges paskutinė žvaigždė? Saulė jau milijardus metų bus užgęsusi, Žemės planeta bus negyva ir šalta. Visas šitas spektaklis su begale žvaigždžių, milijardais galaktikų buvo sukurtas tik tam kad viskas mirtų? Ar pabaiga ateis anksčiau? Bus paskutinis teismas? Grįš Jėzus?

Nenoriu grįžti prie teologijos. Tai tuo ir baigsiu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dešimtokas: atsiprašau, kad per mane norima ilginti mokslo metus (74)

Esu paprastas dešimtokas-gimnazistas. Iš 30 mokinių klasėje mano visų dalykų bendras vidurkis mane pastato į 21 vietą, ir aš šiais mokslo metais esu praleidęs daugiau nei 150 pamokų. Po švietimo ir mokslo ministrės pasisakymų, kodėl esą norima ilginti mokslo metus, galiu drąsiai pasakyti, kad tai – dėl tokių kaip aš. Dėl to apgailestauju.

Ieškau darbo – darbdavių elgesys parodė, kad jiems esu nereikalinga (158)

Labai sugraudino publikuota Žanetos istorija – net norėjau paprašyti jos kontaktų ir kažkaip pagelbėti. Šiuo metu esu bedarbė (turiu kuo užsiimti – yra marios knygų, kurių anksčiau negalėjau perskaityti, tai laiko neužtekdavo,tai buitiniai darbai), remontuoju viską pati, nes tik dabar man pradėjo mokėti bedarbio pašalpą, reikia kaip Žanetai taupyti kiekvieną eurą.

Gyvenu Vilniuje ir uždirbu tiek, kad kiti gali pavydėti: štai jums planas, kaip to pasiekti (227)

DELFI publikuotos 25-erių metų jaunuolio mintys apie jo uždirbamą atlyginimą paskatino pasidalinti savo patirtimi DELFI diskusijų skiltyje ir kitus panašaus amžiaus skaitytojus. Skelbiame vieno iš jų nuomonę, kuri galėtų suteikti paskatos dabartiniams moksleiviams, kaip siekti gerai apmokamo ir patinkančio darbo. Išsakytos mintys susilaukė didelio kitų skaitytojų palaikymo.

Esu mokytoja ir būsiu atvira – dailės pamokos mažiau svarbios nei lietuvių kalbos (191)

Šeštadienio rytą sėdėdama prie 23 dvyliktokų rašinių pasidarau pertraukėlę ir peržvelgiu žinias. Suerzino švietimo ministrės mintis: „Ar tikrai lietuvių kalbos mokytojas svarbesnis nei dailės mokytojas? Tikrai ne“ – teigė ministrė.

Merginą butas nuomai iškart sužavėjo – tik vėliau sužinojo gėdingą „šeimininkės“ planą (123)

Esu studentė, kartu su draugu praėjusios vasaros rugpjūčio mėnesį pradėjome ieškoti vieno kambario buto nuomai. Kadangi tuo metu, sužinoję kur įstojo, į miestą atvyksta daug naujų studentų, jie pradeda ieškoti buto, rasti namus nuomai vasaros pabaigoje nėra lengva. Daugelis butų greit išnuomojami, kainos gana didelės, o visi bendrabučiai – užimti, tad bet koks naujas skelbimas iškart sudomina. Taip greit mažėjant butų pasirinkimui, atsirado vienas naujas skelbimas, kuris iškart patraukė akį.