Ateisto atsakymas: dievas gali ir neegzistuoti

 (292)
Net nežinau, nuo ko pradėti savo rašinėlį... Na, pirmiausia reikia prisipažinti - esu ateistas. Kaip ir Le Hawk, netikiu į Krišną, netikiu į Odiną, Žemyną, Dzeusą, Jupiterį, Marduką, Baalą ar Actekų Ometekutliu. Vienintelis skirtumas tarp manęs ir Le Hawk - aš netikiu vienu dievu daugiau.
© Shutterstock nuotr.

Ar aš žinau, kad nėra Abraomo dievo? Atsakymas - ne. Ar aš turiu įrodymų, kad šis dievas neegzistuoja? Ne. O ar Le Hawk turi įrodymų, kad neegzistuoja Žemyna? Straipsnis, žinoma, turėjo gautis ontologinis, bet pritrūkus argumentų, Le Hawk atkiša Šventąjį Raštą. Todėl ir lendu su savo Jupiteriais ir Krišnom.

„Mokslo pasiekimai? O kada jie įrodė, kad Dievas neegzistuoja? Kad tokių įrodymų niekada nebuvo pateikta. Žmonės praktiškai neturi jokio pagrindo teigti, kad Dievo egzistavimas, atseit, yra neįmanomas“, - rašo jis.

Turėjo būti geležinis argumentas, o gavosi nesąmonė. Citatoje žodį „Dievas“ pakeiskime žodžiais raganos, vaiduokliai, elfai, vienaragiai, milžinai, hobitai, orkai. Niekam tikęs tas mokslas - nieko negali įrodyti... Negali įrodyti, kad Viduržemis iš Žiedų valdovo neegzistuoja. Įrodymų poreikis krenta ne ant ateisto pečių, o ant Jūsų, Le Hawk ir visų kitų tikinčių.

Taip, mokslas visko negali paaiškinti ir net jei sugebės paaiškinti, tai bus tik teoriniai modeliai, kurie bet kada gali būti paneigti arba pataisyti radus naujų įrodymų. Fizikai jau turi pakankamai gerą nuovoką, kaip veikia Visata. Ar jie turi nenuginčijamų įrodymų? Ne. Žmonija niekada neturės galimybės tiksliai išmatuoti Visatos, suskaičiuoti kiek yra galaktikų, kiek iš viso šviečia žvaigždžių. Jų teorijos niekada nebus 100 proc. teisingos, bet istorija, kurią mokslas pasakoja, man yra daug įdomesnė, didingesnė ir paslaptingesnė, negu Biblija.

O kas labiausiai nuostabu ir įdomu - fizikos teorijos veikia. Ar visada? Jei užfiksuoja reiškinį, kai teorija neveikia - atsiranda nauja teorija, o senoji išmetama. Ar Biblija buvo išmesta į šiukšlyną, po to kai Čarlzas Darvinas išleido „Rūšių kilmę“? Gali būti 100 teiginių už ir 1 prieš - to pakanka, kad mokslas pradėtų ieškoti kito, geresnio atsakymo. Albertas Enšteinas, po fašistinėje Vokietijoje išleistos knygos „100 autorių prieš Enšteiną“, pakomentavo: „jei aš būčiau neteisus, būtų užtekę ir vieno“.

Jei kiekviena mokslo dar neįminta mįslė yra dievo darbas - ką daryti, kai mokslas įmina tą mįslę? Šiandien net Romos bažnyčia nebeteigia, kad pasaulis sukurtas per 6 dienas. Nebėra jokių abejonių, kad evoliucijos teorija yra teisinga. Ar to pakanka tikinčiajam? Ne. Jis tarsi žengia žingsnį atgal ir sako naują teiginį: „evoliuciją prižiūrėjo dievas“.

Mokslo žinios genetikoje, anatomijoje ir palentologijoje gana įtikinamai sumala šį teiginį. Ar to pakanka? Ne. Dar vienas žingsnis atgal ir naujas teiginys: „gyvybei pradžią davė dievas“. Jei mokslas užpildys nišą tarp chemijos ir biologijos, ir sugebės sukurti visiškai dirbtinę gyvybės formą, ar to pakaks, kad tikintieji nustotų ieškoti gyvenimo prasmės geležies amžiuje parašytose knygose?

Le Hawk dėmesį skiria visatos pradžiai, bet ar yra pagalvojęs apie pabaigą? Juk jei visata turėjo kūrėją, tai kūrėjas turėjo turėti ir tikslą. Koks tas tikslas? Ar tikslas bus pasiektas, kai užges paskutinė žvaigždė? Saulė jau milijardus metų bus užgęsusi, Žemės planeta bus negyva ir šalta. Visas šitas spektaklis su begale žvaigždžių, milijardais galaktikų buvo sukurtas tik tam kad viskas mirtų? Ar pabaiga ateis anksčiau? Bus paskutinis teismas? Grįš Jėzus?

Nenoriu grįžti prie teologijos. Tai tuo ir baigsiu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Už dalyvavimą aplinkosauginėje akcijoje moksleiviai buvo apdovanoti

Gegužės 22 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje lankėsi Balsių progimnazijos pirmokai, laimėję aplinkosauginį konkursą. Aplinkosauginėje akcijoje, kurios metu 27 Balsių progimnazijos klasių mokiniai kaupė panaudotas baterija, buvo surinkta apie 250 kg panaudotų baterijų.

Esu mažo miestelio dvyliktokas – tikiuosi anglų egzaminą išlaikyti bent 95 proc. ir nenusivyliau (21)

Ką tik perskaičiau abituriento straipsnį apie tai, koks neva sunkus ir „nesąmoningas“ buvo anglų kalbos egzaminas ir jo eiga. Norėčiau taip pat pasidalinti savo mintimis ir šiam moksleiviui paprieštarauti.

Perspėja dirbančius vilkikų vairuotojais: jums gresia „studento-padavėjo“ sindromas (244)

Desperatiškas atsakymų ieškojimas. Neigimas. Savęs ir kitų įtikinėjimas. Pyktis. Ir galų gale susitaikymas. Tai yra penki žingsniai, kuriuos jums teks išgyventi, jei nepradėsite ieškoti naujų darbo galimybių dirbdami tai, kas paprasčiausiai nebebus reikalinga po 5 metų. Šiuo metu turite 3 galimybes:

Per egzaminą gimnazistė nusivylė mokyklos „turtais“: dėl ketvirtadalio užduočių atlikimo būsiu kalta ne aš (33)

Gegužės 20 dieną šalyje buvo vykdomas valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas. Jam tikslingai ruoštis pradėjau vienuoliktoje klasėje, kadangi planavau studijuoti humanitarinius mokslus. Prieš egzaminą labai nesijaudinau, kadangi jam buvau gana gerai pasiruošusi bei išsprendusi daugumą prieš tai buvusių egzaminų užduočių.

Dvyliktokas kreipėsi į bendraamžius: būtų pats metas suprasti, kad ne „aplinka kalta“ (21)

Išsyk po 2017 metų anglų kalbos egzamino su draugais ironiškai juokavome, kad nespėsime grįžti namo, o internetas jau lūš nuo antraščių „Abiturientai darsyk žlugdomi neįmanomomis egzaminų užduotimis“. Na, juokai juokais, bet panašu, kad dalis abiturientų pasiruošti vienam iš rimčiausių testų akademiniame kelyje ir vėl nesuspėjo. Visai kaip kelininkai, užklupti netikėtos žiemos sausio mėnesį.