Tarkim, pensininkų situacija. Argi ne kraupi situacija? Seimas vis galvoja, iš kur išpešti pinigų, nes jie juk „rūpinasi Lietuvos piliečiais“. Tačiau, mūsų valdžia turi problemą su pinigais. Pinigai kažkokiu magišku būdu atsiranda, kai reikia restauruoti ministro pirmininko rezidenciją, kai reikia nusipirkti dar tris automobilius, kurie derėtų prie naujų namų sienų. Pinigai tuo pačiu netikėtu būdu pradingsta, kai reikia padengti skylėtą biudžetą, padidinti silpstančių mūsų laisvės gynėjų sveikatą ir globoti pamestus ir paliktus.
Grįžtant prie pensininkų, pastarieji yra tikroje bėdoje. Ypač tie, kurie gyvena miestuose. Gauna pensiją, susimoka už nuomą, už sunkiai taupytą vandenį, elektrą, ir kas belieka? Belieka susirinkti numegztas kojines, sudžiovintas žoleles ir keliauti į miestą laimės ieškoti. Gal ir pasitaikys koks žmogelis, susidomės, nusipirks. O už gautus pinigus močiutė nusipirks duonos, nes vaistam taupyti neapsimoka, šie per daug brangūs.
Galite man pasakyti, ar yra tiesos Lietuvoje? Ar galima pasitikėti tais, kurie prieš rinkimus šypsosi tau į kamerą ir žada gerą atlyginimą, pakeltas pensijas ir naujas darbo vietas? O paskui, po rinkimų šiuos žadėtojus netikėtai apniunka amnezija ir visi pamiršta savo pažadus, o už mokesčių mokėtojų pinigus keliauja į tolimiausias pasaulio vietas ir atostogauja, sakydami, kad rengia konferencijas ir susirinkimus...
Visi pyksta ant tų, kuriuos patys išrinko. Tačiau, ar buvo kitas pasirinkimas?.. Sakoma, kad dabar negalima niekuo pasitikėti. O gal tiesa ta, kad pajutus pinigų skonį nuo jo nebepavyksta atsiplėšti, ir gerieji, perspektyvieji politikai tampa tik pinigų trokštančiais egoistais, meluojančiais visur ir visada?
Kur meilė, kur vienybė, kur gi laisvė Lietuvos...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!