Ar verta perkelti ministerijas į Kauną? Suskaičiavau

 (217)
Nors Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų perkėlimo iniciatyva sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir visuomenės palaikymo, valdžios kuluaruose netyla diskusijos dėl tokio perkėlimo tikslingumo. Ne visuomet tokios diskusijos yra grindžiamos racionaliais argumentais, dažnai pamirštama, kad tolygus Lietuvos ir jos regionų vystymasis yra kur kas svarbiau nei vieno ar kito asmens asmeniniai prioritetai, emocijos ar pageidavimai.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Teigiant, kad ūkininkams bus patogiau vykti į šalies viduje įsikūrusią ministeriją, iš tikrųjų „pamirštama“, kad tai susiję tik su nedideliu realiai ministerijoje besilankančių ūkininkų skaičiumi (daugumai ūkininkų aktualesnės susijusios institucijos, o ne pati ministerija).

Prieštaraujant ministerijų perkėlimui teigiama, kad tai apsunkintų bendradarbiavimą su kitomis ministerijomis, tačiau „pamirštama“, kad dauguma mūsų jau gyvena XXI amžiuje, kad daugumą klausimų galima spręsti moderniomis telekomunikacijų priemonėmis, o kavos gėrimas begalinėse darbo grupėse nėra pagrindinis valstybės tarnautojų veiklos tikslas.

Palikime „patinka-nepatinka“ ir „noriu-tingiu“ tipo argumentus jų sakytojams ir pabandykime racionaliai įvertinti, kokią įtaką turėtų dviejų ministerijų perkėlimas iš Vilniaus į Kauną. Vyriausybės programoje juk numatoma, kad kaštų-naudos analizė bus naudojama visur labai plačiai, todėl manykim, kad šitame tekste pateikiama gatava analizė padės sutaupyti biudžeto pinigų.

Patalpos

Turbūt pats paprasčiausias aspektas yra išlaidos patalpoms. Šiuo metu ministerijos įsikūrusios (galbūt su nedidelėmis išimtimis) valstybei priklausančiose patalpose, todėl būtina svarstyti alternatyvius jų panaudojimo ir ministerijų įkurdinimo variantus.

Žemės ūkio ministerijos plotas – 14 500 kv. metrų, Aplinkos ministerijos ir pavaldžių institucijų – 25 000 kv. metrų1 (pagal kitus šaltinius – atitinkamai 15 429, 22 kv. metrų ir 3174,75 kv. metrų). Nežinia, kiek prabangios patalpos būtinos ministerijų tarnautojams, tačiau vidutinė biurų nuomos kaina Kaune yra mažesnė nepriklausomai nuo jų klasės: A klasės biurą Kaune galima išsinuomoti 3,25 eurų už kvadratinį metrą per mėnesį pigiau nei Vilniuje, o B klasės – 2,75 eurų už kvadratinį metrą per mėnesį pigiau.

Taigi, galima nesunkiai apskaičiuoti apytikslį sutaupymą dėl ministerijų ir pavaldžių įstaigų perkėlimo į Kauną: (14500+25000)*(2,75+3,25)/2 = 118500 Eur/mėn arba 1,422 mln. eurų per metus.

Nepamirškime, kad ministerijos yra įsikūrusios itin prabangiose Vilniaus vietose, todėl už jų patalpų nuomą būtų galima gauti papildomai pajamų. Tarkim, Žemės ūkio ministerijos atveju būtų galima gauti po 15 eurų už kv. metrą. Tokiu atveju Žemės ūkio ministerijos patalpų Vilniuje nuoma padengtų ne tik patalpų Kaune nuomos išlaidas, bet ir leistų uždirbti jau ne tris, bet net 5,125 eurų nuo kiekvieno kvadratinio metro, o skaičiau, kad pardavus abiejų ministerijų pastatus būtų galima gauti daugiau nei 28 mln. eurų, tiek tikrai pakaktų ne tik persikėlimo, bet ir ministerijų optimizavimo išlaidoms padengti.

Darbo užmokestis

Darbo užmokestis yra vienas iš kontroversiškesnių klausimų Lietuvos regionų kontekste, tačiau į jį būtina atsižvelgti kalbant apie ministerijų optimizavimą. Statistikos departamento duomenimis, atlyginimų bruto vidurkis Vilniuje yra aukštesnis 96,2 eurų/mėn. (įdomu kodėl, tačiau duomenys apie valstybės sektoriaus dirbančiųjų atlyginimų vidurkius neskelbiami pagal apskritis ar miestus, todėl čia tenka kliautis bendrais vidurkiais). Nagrinėjamose ministerijose ir pavaldžiose įstaigose dirba 4032 žmonės (tiesa, neaišku, kiek iš jų dirba teritoriniuose padaliniuose), todėl mėnesinis sutaupymas vien dėl žemesnio atlyginimų lygio galėtų būti: 4032*96,2 = 387878,4 eurų/mėn arba 4,65 mln. eurų per metus.

Skeptikai gali paklausti, kaip perkėlimas į kitą miestą gali sumažinti atlyginimų fondą? Ogi paprastai, yra bent dvi alternatyvos: atsižvelgiant į regiono atlyginimų vidurkį galima nustatinėti mažesnius darbo užmokesčio koeficientus tarnautojams arba nekeičiant atlyginimų sumažinti darbuotojų skaičių (ministerijų perkėlimas tai leistų padaryti natūraliai ir neskausmingai).

Komandiruotės

Sunku suskaičiuoti, kiek iš tikrųjų padidėtų išlaidos kelionėms, bet pabandykime. Kad ir su paprasta prielaida, kad kiekvienas darbuotojas (nuo valytojos iki ministrės) vieną kartą per mėnesį papildomai vyksta į komandiruotę Vilniuje. Komandiruotė vienos dienos, todėl kainuoja tik kelionės išlaidos. Žinoma, jeigu vykti turėtų keli darbuotojai, kooperuotis keliaujant automobiliu (kaip kad dabar masiškai elgiasi ministerijose dirbantys kauniečiai) būtų racionaliau, bet tarkim, kad važiuojama traukiniu, kurio bilietas kainuoja 5,03 euro. Tuomet komandiruotės kainuotų:
4032*2*5,03= 40561,9 Eur/mėn arba -0,486 mln. eurų per metus.

Žinoma, komandiruočių skaičius gali būti ir didesnis, tačiau dalis vykstančiųjų taip pat gali būti ir vilniečiai (tokiu atveju komandiruotė nekainuoja). Kitas dalykas, kad Vilniuje būtų galima įrengti kompaktiškus mini biurus kitose institucijose, kur tuo pačiu stalu kasdien pasinaudotų vis kiti komandiruotieji (tam tikrai nereikėtų 14 tūkst. kv. metrų).

Nors pagrindinį ministerijų perkėlimo motyvą – tolygesnę regionų plėtrą – tiksliai apskaičiuoti sunku, panašu, kad jis tik paremtų išvadas, kurias gauname iš kitų, nesunkiai apskaičiuojamų kaštų ir naudos. Įvertinus aukščiau aptartus sutaupymus ir išlaidas gauname, kad vos dviejų ministerijų perkėlimas į Kauną valstybei sutaupo bent 5,586 mln. eurų. Neblogai, tiesa? O gal skaičiavimuose įsivėlė klaidų? Padiskutuokime komentaruose.

O kaipgi darbuotojai?

Gerai. Remiantis bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, kvadratinis metras senos statybos, tačiau renovuotame bute Kauno centre arba Senamiestyje kainuoja 925 eurais už kvadratinį metrą mažiau nei Vilniuje. Standartinio 50 kvadratinių metrų ploto buto atveju tai sudaro 46,25 tūkst. eurų. Net ir prie dabartinių žemų palūkanų normų tai leidžia kas mėnesį mokėti 235 eurais mažesnes paskolos įmokas (laikyta, kad paskolos trukmė 20 metų, palūkanų norma 2 proc.) – tai visiškai atperka sąlyginai mažesnį atlyginimų vidurkį. Šeimų su vaikais atveju reikia prisiminti, kad Kaune yra visiškai išspręsta vaikų darželių problema ir kiekvienas vaikas gali lankyti valstybinį darželį. Taigi, papildomai sutaupoma nesamdant auklės arba neleidžiant vaikų į privatų darželį.

Čia išryškėja ir veikiausiai pagrindinė tylaus kai kurių tarnautojų burnojimo prieš ministerijų perkėlimą priežastis – baimė, kad darbo vietą užims veržlesnis ir nebijantis pokyčių specialistas. Nesinori diskriminuoti pagal amžių, bet tikėtina, kad čia irgi susiduriama su asmenimis, „anais laikais“ būstus gavusius tiesiog šiaip sau, už dyką. Bet ir tuo atveju reikia prisiminti, kad pardavus būstą Vilniuje, Kaune galima nusipirkti geresnį. Kaštų ir naudos analizės principai galioja ir asmeniniuose sprendimuose, tad mokykitės ir kraukitės lagaminus, gerbiami tarnautojai!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (93)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.