Ar vaikai apsaugoti interneto erdvėje?

 (12)
Auginantiems vaikus dažnai iškyla klausymas - ar mūsų vaikai tikrai yra apsaugoti internetinėje erdvėje?. Ar pakankamai investuoja puslapių šeimininkai, valstybė, kad internetinė erdvė būtų saugi?
Kompiuterių saugumas
© Shutterstock nuotr.

Neretai tėvai apsikrauna galybe darbų, taip nepastebėdami savo vaikų: ką jie veikia po pamokų, kuo užsiima internete, kokiose svetainėse lankosi. Ar iš tikrųjų internetinė erdvė yra saugi musų vaikams?

Daugelis interneto svetainių, kurių turinį gali pažiūrėti asmenys, sulaukę 18 metų, savininkai pasakys - mūsų svetainė apsaugota nuo tokių smalsuolių. Atsidarius svetainę paklausiama - „ar jau yra 18 metų?“.

Na, juk visi žinome, kad vaikai norėdami patekti į tokią svetainę tikrai nespaus mygtuko „Ne“, nors jiems ir nebus 18-os. Todėl toks sprendimo būdas, manau, tikrai nėra gera išeitis. Taip, sutinku, kad svetainės savininkai vadovaujasi LR įstatymais ir todėl klausia, ar lankytojas yra pilnametis. Galėtų būti siūlymas įvesti pilną gimimo datą, fragmentą iš asmens kodo - taip nepilnamečiui būtų žymiai sudėtingiau patekti į tokio turinio svetaines.

Žinoma, galima nusipirkti ir įdiegti programas, turinčias tėvų kontrolės paslaugas, kad būtų galima kontroliuoti, kokiomis programomis naudojasi vaikai, kokias svetaines lanko, riboti jų buvimą internete ar prie kompiuterio. Bet tai jau - pačių piliečių investicija į vaiko gerovę ir saugumą. O kur valstybės investicijos , kad mūsų mažieji piliečiai augtų harmoningoje ir saugioje valstybėje?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (107)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (86)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...