Ar tikrai NATO yra nenugalimas? Žlugus Varšuvos pakto organizacijai, NATO tapo vienvaldis ir neabejotinai galingiausias pasaulyje karinis aljansas. Nieko nuostabaus, kad įstoję į jį mes tapome saugesni ir 1940 metų scenarijus mums tapo visiškai neįtikėtinas, tačiau kaip dažnai mes susimąstome, kas būtų, jeigu NATO nebeliktų? Labai retai...
Tai lemia dvi priežastys: pirma, šis scenarijus yra toks baisus, kad net nenorime apie jį pagalvoti, ir antra, mes netikime, jog NATO gali pralaimėti. Iš dalies esame teisūs. NATO yra pranašesnis netgi už Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, kuri yra rytietiška NATO alternatyva. Šio bloko narės yra Kinija, Rusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikija ir Uzbekija, o stebėtojos teisėmis dalyvauja Mongolija, Iranas, Pakistanas ir Indija.
Žinoma, ateityje ši organizacija gali kelti grėsmę Vakarų struktūroms, bet šiandien ji tam nėra pajėgi. Viena vertus, dėl karinių pajėgumų, o kita vertus - dėl vidinių nesutarimų. Tad jeigu NATO yra toks galingas, kodėl turėtume nerimauti? Atsakymas itin paprastas. NATO būtų stiprus karinio konflikto metu, tačiau viduje tai yra organizacija, vienijanti skirtingų interesų turinčias valstybes.
Vladimiras Putinas yra pakankamai protingas, kad tai matytų, tad labai tikėtina, jog jo galvoje kilo mintis, kad pats geriausias būdas sunaikinti karinį aljansą yra neleisti jam kariauti ir taip panaikinti jo buvimo prasmę. O beprasmiai daiktai greitai išmetami į šiukšlyną.
Išbandymo metas
Akivaizdu, kad Kremlius pastebėjo, jog Vakarų valstybių piliečiai velniškai bijo karo ir yra linkę kone atiduoti dalį Ukrainos ir netgi leisti tęstis vidinėms kovoms dėl savo ramybės. Netikiu, kad ši strategija išties gali garantuoti ramybę, bet matau, kad V. Putinas tarytum žaidžia seną žaidimą pavadinimu „Mama, mama ar galima?“.
Žaidimo esmė būdavo pasiekti tikslą, atsižvelgiant į tai, kokias galimybes suteikia „mama“. Šiuo atveju ,,mama" yra Vakarai ir V. Putinas nusprendė patikrinti, kiek toli gali eiti. Veikiausiai šis patikrinimas įvyko netikėtai, kai raketomis buvo numuštas „Malaysian Airlines“ lėktuvas „ Boeing 777”. Raketos nusinešė visų 298 žmonių gyvybes.
Tarp mirusiųjų buvo tokių valstybių kaip Olandija ar Didžioji Britanija piliečiai. Toks išpuolis prieš lėktuvu skridusius taikius žmones, mano manymu, yra grynų gryniausias išpuolis prieš NATO valstybes. Save gerbianti valstybė privalo ginti savo piliečius, o jų žudymą laikyti karo paskelbimu. Taip įvyko su JAV 2001 m. rugsėjo 11 d., kuri visiems laikams įėjo į pasaulio istoriją.
Anuomet JAV prezidentas Džordžas Bušas priėmė teisingą sprendimą ir pradėjo karą su teroristais. Sprendimas buvo teisingas, tik kovos taktika pasirinkta klaidingai. Šiandien tokių veiksmų turėtų imtis Europa, o JAV - jai padėti. NATO jau įvelta į karą ir nekariavimas aljansui gali reikšti pabaigą, nes tai NATO buvimo prasmė, o be jos nėra ir organizacijos. Bet juk tai klaida...
Gali atrodyti, kad mano mintys menkavertės, nes lėktuvas veikiausiai buvo numuštas per klaidą. Deja, šiame kontekste už patį numušimo faktą yra svarbiau netgi tai, kad separatistai yra linkę slėpti aukų kūnus. Kokia prasmė slėpti kūnus, jeigu visa informacija apie keleivius saugoma bendrovės duomenų bazėje, o pats slėpimo faktas aiškiai liudija, kad tai separatistų darbas?
Be abejo, tam, kad pažiūrėtum, koks vieningas krizės metu yra aljansas? Šiame kontekste viena iš svarbiausių valstybių yra Prancūzija, kuri akivaizdžiai išsiskyrė iš visos Europos savo noru bendradarbiauti su Rusija ir jai parduoti karinius jūrų laivus „Mistral“. Tai suprantama, nes šis užsakymas Prancūzijai gali duoti gražaus pinigėlio, o jo netęsybos reikštų brangias išmokas Rusijai.
Mūsų mylimai tėvynei toks įvykių scenarijus gali pasibaigti nepriklausomybės praradimu, nes, kaip visi žinome, mūsų kariuomenė, kad ir labai patriotiška, tačiau prastai finansuojama, o mūsų krašto apsaugos ministrui taip rūpi valstybės saugumas, kad jis krizės akivaizdoje, atrodo, labiau galvoja apie Europos parlamento nario postą.
Vietoje išvadų - konkretūs pasiūlymai
Tam, kad NATO toliau egzistuotų, reikėtų įgyvendinti tris tikslus. Pirmiausia, visiems laikytis vieningos pozicijos Ukrainoje veikiančių separatistų atžvilgiu. Antra, visiškai nutraukti „Mistral“ laivų pardavimą Rusijos Federacijai. Trečia, pasiųsti naikintuvus, kurie apšaudytų Ukrainoje veikiančių teroristų buveines.
Šis sprendimas įgyvendinamas dėl keleto priežasčių: pirma, pagal tarptautinę teisę, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos leidimas nėra būtinas, jeigu valstybė ginasi, o lėktuvo numušimas yra gryniausias viso aljanso užpuolimas.
Antra, atakos susilpnintų teroristus ir leistų laimėti karą teisėtai Ukrainos valdžiai, kuri jau įrodė, kad yra pasirengusi elgtis garbingai pagal civilizuotam pasauliui įprastas taisykles.
Trečia, V. Putinas neturėtų preteksto kaltinti NATO dėl tokių veiksmų, nes privalėtų pripažinti, kad Ukrainoje veikia Rusijos kariai, o to oficialiai V. Putinas nenori padaryti.
Deja, čia kyla ir vienas didžiulis klausimas, kurį išspręsti būtų itin sunku. Teroristai neabejotinai stengtųsi prisidengti nekaltais civiliais ir kaltinti Vakarus Rytų Ukrainos gyventojų žudynėmis kaip dabar kaltina Kijevą. Smogti taip, kad nenukentėtų civiliai, turėtų būti itin didelis iššūkis NATO kariams. Vis dėlto, net ir nedidelio masto atakos parodytų, kad aljansas yra pasirengęs ginti savo nares ir jų piliečius, o tai reikštų, kad ir toliau NATO privalo gyvuoti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!