Šias mintis išdėstyti paskatino lietuvių k. ir literatūros abitūros egzaminas. Abiturientai jį laikys birželio mėn. 3-iąją dieną - pirmadienį. Būtina jam deramai susikaupti, pakartoti išdėstytą kursą, pagaliau šventiškai nusiteikti - juk tai savos kalbos, savos literatūros egzaminas (ačiū Dievui, kad privalomas). O kada tam abiturientui susikaupti, jei mokslo metai iki pat egzamino – pavyzdžiui, paskutinis skambutis penktadienį. Aišku, su iškilmingom palydom, aišku, su jaunatviškais pašėliojimais paskutines nerūpestingas dienas palydint...
Suskaičiuokit, ar bus dienų susikaupus ruoštis? Maniau, kad tai švietimo ministerijos neapgalvotas nurodymas (datos, kada turi įvykti skambutis, ministerija nenurodo – DELFI). Bet, ne. Mokyklos, kurioms rūpi kalba, žmogus (dar toks jaunas ir pažeidžiamas, kaip abiturientas) paskutinį skambutį organizavo savaitės pradžioje (pvz., Kupiškio raj.) ir leido saviems mokiniams susikaupti, dar kartą padirbėti su kūriniu, kad ateitų į egzaminą be baimės, oresni, žinantys, kad darbas visada duoda geresnių rezultatų.
Ar ne gėda tokioms mokykloms, kartais save nepelnytai aukštinančioms, kad nepagalvojo apie jauną žmogų, apie deramą pagarbą savo kalbai ir per ją girdimam kūriniui. Egzaminai yra ir kultūros dalis, todėl reikalauja ir iš juos organizuojančiojo kultūros ir elementariausio žmogiškumo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!