Ar Lietuvai vis dar reikalinga policija, arba mundurų skalbimo laikas

 (14)
Simboliška, tačiau pasaulinės Psichikos sveikatos dienos išvakarėse TV3 ekrane diskutuota apie vienos mūsų visuomenės dalies – policijos pareigūnų - atsakomybę bei sunkias pareigas. Neneigsiu, tema skaudi – vos spėję primiršti ankstesnes girtų pareigūnų sukeltas tragedijas, dėl kurių jau atsistatydino berods net keletas generalinių komisarų, išgirstame apie naujas nelaimes.
© DELFI (P.Sadausko nuotr.)

Liekame sukrėsti, ir tokia būsena, veikiausiai, yra natūrali reakcija. Laidos dalyviai buvo tikras žvaigždynas! Solidžių, rimtų ir protingų. Valstybės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, buvusių policininkų ir policijos aukų. Kuriuos labiausiai, atrodo, vienijo vienas tikslas – išryškinti policijos munduro dėmes. Ir nors net lietuvių patarlė teigia, jog savo marškiniai arčiau kūno, nemaža dalis laidos dalyvių apie savuosius primiršo.

Štai Aurelija Stancikienė, berdama savo argumentus prieš nedorėlius policininkus, matyt, visiškai pamiršo ir išteptą partijos „Drąsos kelias“ mundurą, ir savo pačios viešųjų ir privačių interesų supainiojimą „Ketono“ byloje, ir mįslingą leidimų boteliams Preiloje statyti išdavimą. Naglis Puteikis kuo puikiausiai elegantiškai nusibraukė dulkes nuo savojo Seimo nario munduro, teigdamas, jog išsivadavimas iš alkoholizmo jam net padėjo tapti Seimo nariu. Net ir viena iš laidos vedėjų, Rūta Ščiogolevaitė, savo laiku neišlaikė etikos egzamino ir nusikeikė televizijos ekrane.

Taigi, atrodo, kad krikščioniškoji tradicija, išreikšta paprastu teiginiu „tegu meta į mane akmenį tas, kuris nepadarė nuodėmės“, lieka kažkur anapus ekrano. Su viena išimtimi – Panevėžyje nuo girto pareigūno netinkamo elgesio žuvusio žmogaus artimuoju. Kurio balsas, bijau, kad liko gerokai užgožtas garsiau rėkiančių, geriau suprantančių tragediją ir labiau mokytų...

Vis dėlto nesinorėtų stengtis įžvelgti dėmes laidos dalyvių munduruose – telieka jos skalbykloms bei jų pačių sąžinei. Nes visų pirma kiekvienas iš mūsų – ir Seimo narys, ir policininkas, ir nevyriausybininkas – esame žmonės. Žmonės, išaugę iš tos pačios tautos, sukurti to paties mentaliteto ir išauklėti iš esmės vadovaujantis tomis pačiomis dorovės ir moralės normomis. Tad net ir kalbant apie girtų policininkų nuodėmes (jokiu būdu nesistengiant jų pateisinti), verta prisiminti blogąją statistiką: Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ parodė, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra TREČIOJI šalis pasaulyje (15,4 l grynojo alkoholio, tenkančio vienam vyresniam nei 15 metų žmogui). Jau pralenkėme net Rusiją ir tik šiek tiek nusileidžiame Moldovai ir Baltarusijai. Prie tokio suvartojimo dar pridėjus menką alkoholio vartojimo kultūrą, bendras tautos vaizdas tampa kraupus.

Pirmiausia būdami žmonėmis, ir tik vėliau – policininkais, pareigūnai yra mūsų pačių atspindys. Juk pati valstybė netgi formuoja nuostatas, kas galėtų ar turėtų tapti mūsų gynėju ir saugotoju. O nuostatos yra tokios: dėl nuolatinio pareigūnų trūkumo bei nekonkurencingo atlygio (netgi viduriniosios mūsų policijos vadovų grandies atlyginimai yra lygūs biudžeto deficitą bei krizę vis dar išgyvenančios Ispanijoje eilinių patrulių, vos tik pradėjusių darbą policijos sistemoje, atlygiui) policijos pareigūnais tampa bet kas, kas tik išreiškia tokį pageidavimą ir atitinka sveikatos reikalavimus. Tokia situacija lemia ir menką pareigūno profesijos prestižą. Juk kaip nurodė A.Kudabienė, daugelis mūsų užaugome girdėdami tik tokius policininkų epitetus - „mentas“, „agurkas“...

Laidoje niekas taip ir nepaminėjo, jog tokios visuomenės nuostatos policininkų atžvilgiu iš esmės ir lemia policijos sistemos uždarumą. Juk vargu, ar kas nors dar savo noru sutiktų būti taip viešai niekinamas, kartais netgi baudžiamas ar papildomai tikrinamas vien dėl to, jog pažeidėjas, kurio kaltė vėliau įrodoma (kaip ir toje istorijoje apie krūtimi maitinančią mamą, ilgiau nei reikia baustą policijos pareigūno), tiesiog tokiu būdu mėgina įtvirtinti savo tiesą, tegu ir neatitinkančią realybės.

„Saugios kaimynystės“ programa yra neatsiejama nuo policijos veiklos. Pats modelis reikalauja aktyvaus policininkų dalyvavimo bei bendruomenės veiklų moderavimo, tad ir „Saugios kaimynystės“ grupių asociacija jau sukaupė nemažai bendravimo ir bendradarbiavimo su policijos pareigūnais patirties. Negaliu drąsiai teigti, kad ta patirtis – tik teigiama. Dar neretai pareigūnams trūksta supratimo, gebėjimo ir noro padėti žmonėms, kartais – net ir kvalifikacijos. Tačiau aišku tik viena: kaip šauksi, taip ir atsilieps.

Mūsų kvietimas bendradarbiauti visuomet sulaukia atsako. Dirbame kartu, ieškome bendrų sprendimų ir galimybių. Ir kryptingai siekiame kurti saugią aplinką bei gyventi naujoje plotmėje. Kur policininkas – tai draugas ir patarėjas. Žmogus, kuris tiesiog labiau išmano kai kuriuos dalykus ir gali padėti. Ir kuriam galime padėti mes patys, nes nuo jo (o tai reiškia – ir nuo mūsų pačių) priklauso, ar mes gyvensime saugioje ir ramioje Lietuvoje.

Deja, tačiau ne visuomet ir policininkų kvietimas bendradarbiauti sulaukia tinkamo ir aktyvaus visuomenės atsako. O kai kurių žmonių manymu, tik policininkas ir privalo užtikrinti kiekvieno iš mūsų saugumą. Deja, tačiau net pačios turtingiausios pasaulio šalys neturi finansinių galimybių prie kiekvieno namo pastatyti po policininką, kuris ne tik gintų, bet ir atsakytų į daugybę su policijos veikla nesusijusių klausimų. Praktika rodo – ir klausimų apie ateivių intervencijas.

Bendraujant su žmonėmis įvairių susitikimų metu išryškėjo aiški nuostata: sąžiningi žmonės nori bendrauti su pareigūnais. Ir nesvarbu, kad abi šio bendravimo pusės dar turi išmokti viena kitos kalbą. Diskusija pradėta, ir nevertėtų jos griauti pasiruošimą į savivaldos rinkimus primenančiais grasinimais apie policininkus žudikus. Juk namų be dūmų nėra, o mėginantiems tuos dūmus išsklaidyti taip pat reikia pagalbos.

Tad iš tiesų, ar nevertėtų kiekvienam apsižiūrėti savo mundurą ir imtis tos veiklos, kurią geriausiai išmanome. Tuomet ir dainorėliai dainuos, o ne imsis operuoti visuomenės skaudulius, nes vargu, ar natos gali padėti giliau pažinti visuomeninius procesus, kurių studijoms Lietuvos ir užsienio universitetai skiria tikrai ne vienerius metus. O mes patys geriau girdėsime tuščio reitingų vaikymosi gožiamus paprastus žmones, kurie vis dar tiki, kad pareigūnai – ne tik alkoholikai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (93)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.