Apie vienmetę, kuri man labai brangi...

 (3)
Norėčiau Jums papasakoti apie savo nuostabią bendraamžę – abi šiam pasauliui pasirodėme 1990-aisiais. Tik ji pusmečiu vyresnė, turbūt dėl to ir neprisimenu nė minutės, kai mes nebuvome artimos. Lygiai taip pat negaliu išskirti, kada aiškiai suvokiau, kokia ji man brangi.
© DELFI / Tomas Vinickas

Ši meilė, rodos, manyje gyvena nuo gimimo, nors niekas niekada nebedė pirštu, nurodydamas ką nors mylėti. Ji gimė pati iš smaragdo žalumo grožio ir ežerų mėlynumo akių, ir pribrendusių rugių spalvos plaukų, ir senelių nenuilstamo rūpesčio žemei, ir tėvų pastangų kurti gyvenimą būtent su ja, ir istorijos pamokas patvirtinančių artimųjų pasakojimų.

Turbūt jau supratote, apie ką aš čia – ši mano vienmetė nepaprasta – tai Lietuva. Taigi ir tą meilę paprastai apibrėžiame patriotizmo ir pilietiškumo sąvokomis. Nors gal ir klystu – ar šie žodžiai nereiškia netgi dar daugiau? Į pilietiškumą įeina ir pagalba aplinkiniams (taip, net ir nepažįstamiems!), ir rūpestis aplinkai, kurioje gyveni, ir pagarba tiek tėvynės praeičiai, tiek dabarčiai.

Pilietiškumą savyje nešioja visi tie Lietuvos draugai, kurie negali abejingai stebėti, kai Lietuva pasijunta blogai ar dar turi neužgijusių žaizdų. Vieną iš tokių kasmet gydo vis kiti projekto „Misija Sibiras“ dalyviai, savo atkakliu darbu ir tvirtybe įrodydami, kad būti pilietiškiems ne visada lengva, bet taip gera! Gera prisiliesti prie istorijos, matyti dar gyvus ir kalbančius jos veidus, skleisti apie tai žinią, bet nuostabiausia – mylėti laisvę ir būti tos laisvės dalimi.

Kaip nieko nėra tobulo, nėra tokia ir mano bendraamžė. Gal todėl iš dalies man lengviau ją suprasti, tačiau kiti dėl visko, kas ne taip, – dovanokite, mudvi dar tokios jaunos! Darome ir klaidų, ir nuo paties teisingiausio kelio nuklystame. Nors iš klaidų mokomės, deja, negalime pažadėti, kad ateity jų nebedarysime. Tačiau tik pažvelkit, kaip, nepaisydama visų kliūčių, Lietuva kasdien eina vis gražyn! Tada šypsodamiesi pritarsite – ne tokia paprasta užduotis apibūdinti pilietiškumą, nuo jo taip pat neatsiejamas nuolatinis tikėjimas, optimizmas, pasitikėjimas savo šalimi.

Tiek daug susideda į patriotizmą, o viskas, ką rašau, atrodytų, skamba taip saldžiai, tačiau turiu pasiteisinimą – tiesiog mano subjektyvia (gal kartais ir naivia) nuomone, tai vienas gražiausių žmogaus jausmų.

Kaip nebūti pilietiškiems, jei tai mus pačius daro geresnius, nesavanaudiškus, priverčia stengtis ir nereikalauti nieko mainais? Kita vertus, tai ir yra didžiausia, kokia tik gali būti, grąža kiekvienam žmogui. Ne tik stebėti, džiaugtis teigiamais pokyčiais, vykstančiais tavo valstybėje, bet ir prie jų prisidėti – taip, aš ne tik manau, aš esu tikra, kad būtent šie dalykai yra kilnūs bei prasmingi.

Pilietiškumui niekada negresia tapti antraeiliu reiškiniu, nes tai liečia ir Jus, ir mane kiekvieną dieną, nes nuo to, kokie esame patys, kokia mūsų aplinka, priklauso mūsų pačių gyvenimo kokybė.

Tad linkiu kiekvienam kasdien kurti tokią Lietuvą, kokia Jums artima. Nes man ji tokia ne tik amžiumi – todėl patikėkite, drąsiai tvirtinu, jog stengtis verta.

Rašinys skirtas konkursui „Žiūrėk filmą, rašyk ir laimėk!“. Ši esė tapo viena iš nugalėtojų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (93)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.