Apie toleranciją homoseksualams: nestokime į gretas su Uganda ir Rusijareakcija į tekstą „Noriu referendumo dėl per TV rodomų homoseksualų“

 (68)
Renatas Vasia domisi kokia gi kitų DELFI skaitytojų nuomonė dėl referendumo, kuriuo siūloma informaciją, susijusią su homoseksualizmo propagavimu skleisti tik po 22 val. Padiskutuokim!
Petras Gražulis, gėjai, homoseksualai, eitynės, homofobai
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Lietuvos Respublikoje referendumų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymas. Pagal šį teisės aktą, referendumas (privalomasis arba patariamasis) gali būti surengtas (inicijuotas) jei tą siūlo 300 tūkstančių balso teisė turinčių Lietuvos Respublikos piliečių arba ¼ Seimo narių (t.y. 36 asmenys).

Piliečiams, norint įgyvendinti savo referendumo iniciatyvos teisę, reikia suburti iniciatyvinę grupę ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą registruoti iniciatyvinę grupę ir sprendimo, kurį siūloma priimti referendumu, tekstą. Seimo nariai, atitinkamai teikia siūlymą rengti referendumą Seimui, pridėdami nutarimo projektą.

Dabar panagrinėkim, ką nutylėjo ponas Renatas ir kodėl G. Labanausko iniciatyvinė grupė nebuvo registruota. Atsakymas paprastas ir jis jau buvo minėta visuomenės informavimo priemonėse – iniciatyvinės grupės siūlomas sprendimo tekstas neatitiko „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose, tarptautinėse sutartyse numatytų reikalavimų“ (vertinimas iš LR Seimo teisės departamento, o citata iš VRK sprendimo). Kitaip tariant, G. Labanauskas ir jo grupė siekė pateikti referendumui Lietuvos Respublikos ir tarptautiniams teisės aktams prieštaraujantį sprendimą.

Taigi, mano pasiūlymas p. Renatui, p. G. Labanauskui ir kitiems, siūlantiems panašias iniciatyvas – siūlykite teisei neprieštaraujančius teikimus ir problema išnyks savaime!

Tiesa, yra ir kitas, teisiniu nihilizmu dvelkiantis kelias – stumti savo antikonstitucinius pasiūlymus per Seimo narius. Surinkti tik 36 parašus būtų juokų darbas. Po šia vėliava, mano galva, neabejotinai susiburtų tiek P. Gražulis, tiek jo partiečiai (kad ir D. Barakauskas, kuris taip uoliai dabar tiria P. Gražulio „skrydį“). Net konservatorių „talibanas“ galbūt prisijungtų prie švento karo prieš jaunimo viliones į baisiosios homoseksualų mafijos gretas. Tiesa, lieka dar galimybė, kad Seime užtektų sveiko proto ir toks nutarimas nebūtų priimtas, nes priešingu atveju Lietuva atsistotų į vieną gretą su tokiomis šalimis kaip Uganda ar Rusija.

O baigiant diskusiją, siūlyčiau apskritai pasvarstyti, ar draudimai apskritai kur nors, ką nors pasiekė. Vargu...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (46)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.