Apie šalį, kur vis dar tikima elfaisrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (3)
Nepavadinčiau savęs ypatingai pilietiška. Galbūt todėl, kad nemačiau savo akimis, kaip buvo kovojama už nepriklausomybę, praleidau tuos sunkiausius metus klausydama už penkis litus iš turgaus pirktos „Queen“ kasetės. Atvirkščiai nei vyresnė mano sesuo, turėjau galimybę naudotis atviromis Europos sienomis.
© Viktorijos Rukaitės nuotr.

Atviromis sienomis pasinaudojau ir Islandijoje praleidau septynis mėnesius. Pateikiu pastebėjimus apie islandų požiūrį į tris skirtingus aspektus - gamtą, tradiciją ir pilietiškumą. Drįsčiau teigti, jog islandų požiūrio dėka aš ir į savo tėvynę pažvelgiau kiek kitaip.

Pastebėjimas nr.1 - gamta. Nesvarbu, ar ūkininkas, ramiu veidu laukiantis uragano ar hipsteris, grojantis bosine gitara Reikjaviko bare, islandai myli savo salą. Atšiauri gamta, dėl kurios energija pigi, ugnikalniai gyvi ir kalnai spalvoti primena nepažabotą žirgą, kurį gerbia, bet taip pat šiek tiek prisibijo. Nemažai mano sutiktų islandų nepatikliai žiūrėjo į turizmo plėtojimą ir atsargiai vertino aliuminio fabrikų statybą – gamtos gerovei.

Pastebėjimas nr. 2 - tradicija. Pasak įvairių apklausų, pusė islandų tiki elfais. Čia kaltas arba islandų sarkastiškas humoro jausmas arba jų meilė savo kultūrai. Islandas su mielu noru įpils tau islandiškos degtinės, duos sukirsti pūdytos ryklienos ar virtos jaučio galvos. Tada papasakos istoriją apie akmenyse gyvenančios elfus ir dvylika Kalėdų senelių. O jeigu tau nuskils, parodys tinklalapį, kuriame islandai gali sužinoti, ar tik nesusitikinėja su savo giminaite.

Pastebėjimas nr. 3 - pilietiškumas. Tūlas islandas nebijo apsišarvuoti keptuvėmis, puodais ir protestuoti prieš apsivogusią valdžią. 2008 metais islandai surengė visuotinį protestą prieš parlamentą, atstatydino valdžią ir visi bendrai parašė naują konstituciją. Didelę pagarbą kelia tai, jog tūlam islandui rūpi ne tik jo kiemas. Jiems buvo ne „dzin“, kada drąsi nedidukė šalis pareiškė norą būti laisva.

Už tai ir norėčiau padėkoti Islandijai šį kartą. Tikiuosi, jog vieną dieną ir aš pajusiu tą dvasią ir prireikus eisiu į kovą, apsišarvavusi pilietiškumu ir keptuve.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (41)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (485)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (472)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (227)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (67)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.