Apie šalį, kur vis dar tikima elfaisrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (3)
Nepavadinčiau savęs ypatingai pilietiška. Galbūt todėl, kad nemačiau savo akimis, kaip buvo kovojama už nepriklausomybę, praleidau tuos sunkiausius metus klausydama už penkis litus iš turgaus pirktos „Queen“ kasetės. Atvirkščiai nei vyresnė mano sesuo, turėjau galimybę naudotis atviromis Europos sienomis.
© Viktorijos Rukaitės nuotr.

Atviromis sienomis pasinaudojau ir Islandijoje praleidau septynis mėnesius. Pateikiu pastebėjimus apie islandų požiūrį į tris skirtingus aspektus - gamtą, tradiciją ir pilietiškumą. Drįsčiau teigti, jog islandų požiūrio dėka aš ir į savo tėvynę pažvelgiau kiek kitaip.

Pastebėjimas nr.1 - gamta. Nesvarbu, ar ūkininkas, ramiu veidu laukiantis uragano ar hipsteris, grojantis bosine gitara Reikjaviko bare, islandai myli savo salą. Atšiauri gamta, dėl kurios energija pigi, ugnikalniai gyvi ir kalnai spalvoti primena nepažabotą žirgą, kurį gerbia, bet taip pat šiek tiek prisibijo. Nemažai mano sutiktų islandų nepatikliai žiūrėjo į turizmo plėtojimą ir atsargiai vertino aliuminio fabrikų statybą – gamtos gerovei.

Pastebėjimas nr. 2 - tradicija. Pasak įvairių apklausų, pusė islandų tiki elfais. Čia kaltas arba islandų sarkastiškas humoro jausmas arba jų meilė savo kultūrai. Islandas su mielu noru įpils tau islandiškos degtinės, duos sukirsti pūdytos ryklienos ar virtos jaučio galvos. Tada papasakos istoriją apie akmenyse gyvenančios elfus ir dvylika Kalėdų senelių. O jeigu tau nuskils, parodys tinklalapį, kuriame islandai gali sužinoti, ar tik nesusitikinėja su savo giminaite.

Pastebėjimas nr. 3 - pilietiškumas. Tūlas islandas nebijo apsišarvuoti keptuvėmis, puodais ir protestuoti prieš apsivogusią valdžią. 2008 metais islandai surengė visuotinį protestą prieš parlamentą, atstatydino valdžią ir visi bendrai parašė naują konstituciją. Didelę pagarbą kelia tai, jog tūlam islandui rūpi ne tik jo kiemas. Jiems buvo ne „dzin“, kada drąsi nedidukė šalis pareiškė norą būti laisva.

Už tai ir norėčiau padėkoti Islandijai šį kartą. Tikiuosi, jog vieną dieną ir aš pajusiu tą dvasią ir prireikus eisiu į kovą, apsišarvavusi pilietiškumu ir keptuve.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (24)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (27)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (183)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.