Apie šalį, kur vis dar tikima elfaisrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (3)
Nepavadinčiau savęs ypatingai pilietiška. Galbūt todėl, kad nemačiau savo akimis, kaip buvo kovojama už nepriklausomybę, praleidau tuos sunkiausius metus klausydama už penkis litus iš turgaus pirktos „Queen“ kasetės. Atvirkščiai nei vyresnė mano sesuo, turėjau galimybę naudotis atviromis Europos sienomis.
© Viktorijos Rukaitės nuotr.

Atviromis sienomis pasinaudojau ir Islandijoje praleidau septynis mėnesius. Pateikiu pastebėjimus apie islandų požiūrį į tris skirtingus aspektus - gamtą, tradiciją ir pilietiškumą. Drįsčiau teigti, jog islandų požiūrio dėka aš ir į savo tėvynę pažvelgiau kiek kitaip.

Pastebėjimas nr.1 - gamta. Nesvarbu, ar ūkininkas, ramiu veidu laukiantis uragano ar hipsteris, grojantis bosine gitara Reikjaviko bare, islandai myli savo salą. Atšiauri gamta, dėl kurios energija pigi, ugnikalniai gyvi ir kalnai spalvoti primena nepažabotą žirgą, kurį gerbia, bet taip pat šiek tiek prisibijo. Nemažai mano sutiktų islandų nepatikliai žiūrėjo į turizmo plėtojimą ir atsargiai vertino aliuminio fabrikų statybą – gamtos gerovei.

Pastebėjimas nr. 2 - tradicija. Pasak įvairių apklausų, pusė islandų tiki elfais. Čia kaltas arba islandų sarkastiškas humoro jausmas arba jų meilė savo kultūrai. Islandas su mielu noru įpils tau islandiškos degtinės, duos sukirsti pūdytos ryklienos ar virtos jaučio galvos. Tada papasakos istoriją apie akmenyse gyvenančios elfus ir dvylika Kalėdų senelių. O jeigu tau nuskils, parodys tinklalapį, kuriame islandai gali sužinoti, ar tik nesusitikinėja su savo giminaite.

Pastebėjimas nr. 3 - pilietiškumas. Tūlas islandas nebijo apsišarvuoti keptuvėmis, puodais ir protestuoti prieš apsivogusią valdžią. 2008 metais islandai surengė visuotinį protestą prieš parlamentą, atstatydino valdžią ir visi bendrai parašė naują konstituciją. Didelę pagarbą kelia tai, jog tūlam islandui rūpi ne tik jo kiemas. Jiems buvo ne „dzin“, kada drąsi nedidukė šalis pareiškė norą būti laisva.

Už tai ir norėčiau padėkoti Islandijai šį kartą. Tikiuosi, jog vieną dieną ir aš pajusiu tą dvasią ir prireikus eisiu į kovą, apsišarvavusi pilietiškumu ir keptuve.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (60)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (88)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.