Apie „prapuolusį“ lėktuvą – iš liudininko lūpų

 (47)
„Kur prapuolė lėktuvas?“, - vakar stebėjosi DELFI skaitytojai, ilgai nesulaukę iš Kauno į Getviko oro uostą Didžiojoje Britanijoje skridusio lėktuvo. Vienas iš įvykio liudininkų pasidalino savo pasakojimu, kas įvyko „prapuolusiame“ lėktuve:
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Buvo pranešta, kad lėktuvas leisis Stanstedo oro uoste ir bus užsakytas autobusas iki Getviko. Lėktuvas nusileido ir žmonės pradėjo skambinti giminaičiams, kad pasitiktų ne Getvike, o Stanstedo oro uoste...

Bet po poros minučių lėktuvo įgula pranešė, kad niekam neleis išeiti iš lėktuvo ir visi privalės persėsti į kitą lėktuvą ir skristi į Getviką. Už kokios valandos visi žmonės buvo susodinti į kitą lėktuvą, buvo patikrinti saugos diržai ir t.t... Tačiau už dar kokių 10 minučių lėktuvo įgula pranešė, kad kas nori, gali lipti Stanstede...

Liepė paspausti mygtukus virš galvos tiems, kas nori išlipti (žmonės vėl pradėjo skambinti giminaičiams, kad pasitiktų Stanstede). Žmonės pradėjo domėtis, kaip bus su jų bagažu, į tai lėktuvo įgula pasakė - „mes nieko nežinom, neuždavinėkit klausimų, tiesiog spauskit mygtukus“. Absurdas...

Galų gale, kas norėjo, išlipo, likusiems buvo pasakyta, kad už dvidešimties minučių skrisim... Tačiau už valandos dar niekur nepajudėjom... Paskui išvis išjungė lėktuvo variklį ir pasakė, kad blogas oras, tad laukit, niekur dabar neskrisim.

Paskui oro sąlygos pagerėjo, pasakė - „tuoj kilsim“, ir įsivaizduojat, pradėjo rodyti saugos mokymus, kuriuos galėjo pravesti dar prieš dvi valandas... Per tą laiką susikaupė didžiausias kamštis kilimo/tupimo take, tai teko dar ten ilgiausiai stovėt... Žiauriausia yra tai, kad žmonėms nebuvo duota nei pavalgyti, nei atsigerti... Sunkiausia buvo moterims su mažais vaikais, kurie norėjo gerti ir valgyti... Moterys pradėjo traukti, kas ką turi iš lagaminų, ir dalinti vaikučiams... Kažin, ar tokioje situacijoje numatoma kompensacija, ar ne?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.

Man 26-eri, bet apie šeimos kūrimą Lietuvoje sunku net pagalvoti (208)

Nusprendžiau pasidalinti savo svarstymais. Iš tikrųjų, noriu gyventi Lietuvoje. Baigiau mokslus, deja, ne informacines technologijas, bet teisę. Žinodamas, kokia situacija yra su teisę baigusiais žmonėmis, nusprendžiau trumpam išvykti į užsienį užsidirbti ir susitaupyti, kad grįžęs ir įsidarbinęs advokatų ar antstolės kontoroje galėčiau išgyventi iš minimalaus atlyginimo, kaupti patirtį bei tobulinti savo įgūdžius, jog ateityje galėčiau daugiau uždirbti.