Apie po apsilankymo sužavėjusią Islandiją: jaučiausi tarsi kosmoserašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (2)
Ačiū tau Islandija... Nuostabi šalis, nuostabi gamta, draugiški vietos gyventojai, nepakartojamas maistas... Jau praėjo kokie penki metai, kai buvau Islandijoje. Apie šią šalį, žinoma, sužinojau tada, kai pirmoji iš užsienio valstybių išdrįso 1991 m. kovo 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Dar tada žemėlapyje susiradau tą mažą, bet drąsią šalį... Tuo metu net nesvajojau, kad turėsiu progą aplankyti Islandiją.
Islandija Ketlos ugnikalnis
© AFP/Scanpix

Kai Lietuvos žmonės ėmė laisvai migruot, dalis giminių susidėjo lagaminus ir patraukė laimės ieškoti užsienin... Dalis giminaičių išvyko ir į Islandiją... Apie šią šalį daug gražių atsiliepimų girdėjau ir vieną dieną su vyru nusprendėm atostogoms skristi į tas šalis, kuriose gyvena savi tautiečiai...

Buvo balandžio mėnuo... Dar skrendant lėktuvu virš šios šalies - tiek daug ledo dar niekada nebuvau mačiusi. Mano galva ir akys negalėjo suprasti, ar matau tai, ką matau. Gamta mane labai sužavėjo. Jaučiausi tarsi kosmose, tarsi negyvenamoje visatos dalyje. Krioklių dydis ir grožis man buvo nesuvokiamas, nuo gryno oro ir kalnų aukščio svaigo galva. Jaučiausi tokia svarbi, bet tuo pačiu - ir tokia maža. Negalėjau atsistebėti kaimeliais, kai gyventojai vos keli, bet ten ir medicinos kabinetas, senelių namai ir kitos svarbios įstaigos toje vietovėje gyvenantiems žmonėms...

Stebėjausi, kad sustojus atokiausioje degalinėje pardavėjas kalba angliškai ir aš kaip turistė nejaučiau jokio diskomforto ar kalbos barjero... Stebino spalvų įvairovė. Pavasarinė šviesiai žalia samanų spalva derėjo su spalvotomis oranžinėmis uolienomis ir tas sieros kvapas rodėsi netgi malonus...O geizeriai... Negalėjau palikti šios vietovės nepamačius, kaip dar ir dar kyla vandens kupolas ir po to šauna lyg fontanas ir vanduo vėl kažkur nugarma. Deja, nepamačiau aisbergų, nes nepakankamai dar buvo sušilęs oras. Tikiuosi tikrai kada tai dar pamatyti.

Ir tas permainingas oras, lietus, vėjas - kartais taip lietuviškai jaučiausi. Ir tie liauni berželiai, tokie savi ir artimi rodėsi. O Žydroji lagūna - rašau ir suprantu, kad labai vėl noriu aplankyti šią šalį... O žuvis – lašiša, visada, kai giminės važiuoja į Lietuvą, prašau šios žuvies parvežti...

Iš tiesų, linkiu Islandijai, jos žmonėms ir toliau didžiuotis ir saugoti, tai ką turi brangiausio – tai savo unikalią gamtą. Linkiu Islandijos žmonėms ir toliau taip rūpintis savais gyventojais, taip pat atvykusiai padirbėti, gyventi ar tiesiog pakeliauti... Tai dar kartą sakau – ačiū tau, Islandija, ir iki. Labai tikiu , kad šią šalį aplankysiu dar kartą!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokyklos realybė: kai mokytoja nenori dirbti, dainuojame V. Šiškausko dainas (56)

Esu 8 klasės moksleivė ir norėčiau kreiptis į gerbiamą švietimo ministrę dėl mokslo metų ilginimo. Labai daug moksleivių piktinasi, kad bus ilginami mokslo metai, bet nepagrindžia, kodėl tai yra blogai. Todėl aš norėčiau išsakyti savo nuomonę.

Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje (372)

Pastaruoju metu vėl pasigirdus kalboms apie tai, kaip visuomenei dera solidarizuotis su pensininkais, nepaliauju galvoti apie tai, kad tam, kad sulauktum visuomenės solidarumo, turi priklausyti kažkokiai socialinei grupei: būti pensininkas, mama, neįgalusis, bedarbis ar dar kas nors. Būdamas „normalus“, jaunas ir dirbantis turi tik vieną pasirinkimą – solidarizuotis pats, ir užmiršti, kad kažkam valstybėje rūpi. Esi tas, kuris išlaiko, moka mokesčius ir „suka“ ekonomiką.

Norėjome Vilniuje nusipirkti butą – du pasiūlymai privertė sudvejoti realybe (57)

Su vyru dairomės buto, todėl beveik kasdien tikrinu nekilnojamo turto (NT) skelbimų portalus. Nuolat domintis, kas vyksta šioje rinkoje, bet koks nuokrypis nuo normos sukelia daug klausimų. Taip atsitiko ir šį antradienį: viename iš populiariausių NT puslapių pastebėjau du naujus 3 k. butų Vilniuje skelbimus: vienas A. J. Povilaičio gatvėje, kitas – Tuskulėnų. Įtarimų sukėlė tai, kad abiejų nenormaliai žema kaina: abu analogiško išplanavimo, iš nuotraukų sprendžiant, padoraus remonto, tačiau abu tekainuoja po 30 tūkst. eurų.

Moteris prisiminė šiurpų persekiojimą kelyje: gailiuosi tik vieno (154)

Noriu pasidalyti savo patirtimi. Viskas įvyko prieš 7 metus... Važiavau iš Vilniaus pro Nemenčinę link Pabradės, pravažiavus Nemenčinės tiltą per upę ir sankryžą, kur baigiasi miestelis (dabar ten – žiedinė sankryža), pastebėjau, kad „prisikabino“ automobilis, važiuojantis labai nesaugiu atstumu.

Gavusi atsakymą iš „Sodros“ besilaukianti moteris apsiverkė: ką aš pavogiau iš Lietuvos? (296)

Šiuo pasakojimu noriu perspėti būsimas mamas, kad jos tik atidžiai suskaičiavusios išdirbtas dienas, sutiktų su gydytojos siūlymu eiti dekretinių atostogų.