Todėl nei siūlomi sprendimo būdai, nei priemonės negali duoti rezultatų, kurių tikimasi. Žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, vienaip ar kitaip susiranda darbą. Iš darbo rinkoje esančių aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių tik apie 30 tūkst. neturi darbo. Neturinčiųjų darbo skaičius tarp šios kategorijos žmonių yra apie 6 proc. Tokio bedarbių procento galėtų pavydėti bet kuri šalis.
Būtų logiška manyti, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti nukreiptas ne į aukštąjį mokslą. Akivaizdu, kad žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, kur kas sunkiau prisitaiko prie rinkos pokyčių ir todėl pirmiausiai papildo bedarbių gretas. Todėl jiems turėtų būti skirtas pagrindinis dėmesys, vykdant perkvalifikavimo ir profesinio rengimo programas. Tačiau kažkodėl daugiausiai kalbama apie aukštąjį išsilavinimą turinčius bedarbius, kurie sudaro mažumą.
Išskirtinis dėmesys aukštajam mokslui tenka galbūt todėl, kad beveik visi šios srities reformatoriai patys yra baigę universitetus ir dažniausiai dirba ne pagal įgytą specialybę. Jiems atrodo, kad šią sritį jie išmano gerai. Tačiau jų praktika dažniausiai apsiriboja darbu biurokratinėse struktūrose arba akademine veikla, kuri yra atitrūkusi nuo realaus gyvenimo.
Pamirštama, kad nors ir sprendžiamos aukštojo mokslo problemos, tačiau problemų sprendimo raktas neturi nieko bendra su aukštuoju mokslu. Ekonominio pakilimo metais trūko darbuotojų daugelyje sričių. Ar tai reiškė, kad studijos ir profesinis rengimas atitiko rinkos poreikius ir buvo kokybiški? O ekonominio nuosmukio metu, esant darbuotojų pertekliui, pradėjo nebeatitikti poreikių ir pasidarė nekokybiški?
Studijų sistema yra inertiška – norint, kad įvyktų pokyčiai, reikia gana daug laiko. Ekonominė situacija keičiasi greitai, todėl visi mėginimai reformuoti sistemą tokiomis priemonėmis pasmerkti žlugti. Ar tai reiškia, kad nereikia nieko daryti ir viską palikti taip, kaip yra? Ne, reikia nustoti modeliuoti reformas ir pradėti spręsti konkrečias problemas. Jei sakoma, kad trūksta inžinierių, turėtų būti visiškai aišku, būtent kokių ir kokioje verslo šakoje jų trūksta. Nebūtina laukti ketverius metus, kol toks inžinierius bus parengtas.
Galima jau rytoj, esant konkrečiam poreikiui, pradėti perkvalifikuoti parengtus inžinierius, kurie yra darbo rinkoje. Gali būti, kad problemos priežastis yra pats verslas, nes duoda mažas pajamas, todėl nėra galimybės mokėti pakankamų atlyginimų. Galima parengti geriausius specialistus, tačiau tai problemos neišspręs. Laikas nustoti daryti sistemines reformas ir pradėti konkrečiomis priemonėmis spręsti konkrečias problemas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!