Darbą atlikdavome tikrai gerai ir kokybiškai. Kainos nebuvo didelės. Paslaugas teikėme rinkos kainomis. Bankrutavome dėl mokesčių. Nesvarbu, ar gaudavome darbo, ar ne, mes mokėdavome mokesčius, mokėdami algas darbuotojams.
Taip stekenami iškentėme dvejus metus. Kolektyvas išsiskirstė. Bandžiau ieškoti darbo Lietuvoje, bet po mano pasakymo darbdaviui, kad ateityje žadu turėti vaikų, automobilį ir paskolą butui, išgirsdavau atsakymą, kad mes paieškosime studento... Arba – „mūsų įmonėje yra vienas inžinierius, kuris gauna 2000 litų...“
Ilgai nesvarsčiau ir persikėliau dirbti į Norvegiją.
Po paskutinės pauzės čia su žmona dirbame jau 3 metus.
Grįžti nesinori, nes:
1. Čia mums, lietuviams, protu sunkiai suvokiamos socialinės garantijos. Iš 10 balų 10;
2. Atlyginimas už darbą. 10 iš 10;
3. Čia nereikia turėti turtingo tėčio ar įtakingo giminaičio, kad gautum gerą darbą. Mokykis ir viską pasieksi pats.
Norisi į Lietuvą, bet tas jausmas kasmet kaip ir daugeliui čia gyvenančių lietuvių vis blėsta.
Ką reikia pakeisti, kad visi grįžtų? Užduokite šį klausimą tiems, pas kuriuos nusėda mokesčių mokėtojų pinigai, už kuriuos valdininkai įsirenginėja VIP kambarius, stato tualetus, perka meno kūrinius ir įsigyja pirteles draustiniuose.
Lietuviai niekada negrįš į Lietuvą, kol mūsų valdžia nemylės paprasto žmogaus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Emigrantai, klausiame Jūsų – kas jus stabdo grįžti į tėvynę? Kaip manote, kokių pokyčių reikėtų, kad nuspręstumėte vėl gyventi Lietuvoje? Rašykite pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigrantas“ ir išreikškite savo nuomonę!