Aš jau beveik 10 metų gyvenu Airijoje ir niekada nesijaučiau ir nesijaučiu šioje šalyje savas, todėl visą laiką svarstau apie galimybę sugrįžti, esu prisiekęs sau, kad mano vaikas tikrai eis į lietuvišką mokyklą, dabar jam 2 metai. Todėl palaipsniui investavau į gyvenamą būstą Lietuvoje ir šiuo metu jau nesuku galvos, kur tektų gyventi sugrįžus.
Kitas klausimas – kur dirbti ir ką dirbti. Turiu aukštąjį (neuniversitetinį) pedagoginį išsilavinimą, tačiau emigravęs visą laiką dirbau logistikos srityje, todėl stebiu šių sričių specialistų paklausą. Neatmetu ir savo verslo galimybės, tačiau pradėti verslą Lietuvoje sunku, nes pradėdamas verslą nežinai, ar jis sulauks pakankamai dėmesio, ar bus klientų, ar tavo pajamų pakaks sumokėti mokesčių naštą, kurią valstybė uždeda tau ant pečių nuo pirmos dienos. O juk pajamos nuo pirmos dienos neateina. Verslo klausimas taip ir lieka su atviru klaustuku, gal kada nors ateityje, kai pavyks geriau ištirti rinką...
Sakykime, du klausimai išspręsti: turiu darbą su vidutiniu užmokesčiu, turiu būstą, kas toliau? O toliau – socialinės garantijos. Štai čia, mano manymu, ir prasideda Lietuvos minusai. Kaip reiktų išgyventi galbūt dėl sveikatos ar dėl kitų priežasčių praradus darbą? Minimalus darbo užmokestis pakilo iki 380 eurų per mėnesį, bet su juo pakilo ir mokesčiai – viena ranka duoda, o kita atima. Su algos pakilimu prarandamos lengvatos, kadangi minimalaus pragyvenimo pajamos Lietuvoje tik 102 eurai per mėnesį. Jūs juokaujate?
Ne kartą esu lyginęs maisto kainas Lietuvoje ir Airijoje, kai kurie produktai Lietuvoje net brangesni, o Airijoje maistui vidutiniškai išleidžiame apie 500 eurų mėnesiui trijų asmenų šeimai. Tai kaip išlaikyti šeimą už minimalias pajamas Lietuvoje? Ar skaičiavote, jei tokiai šeimai reikia išlaikyti butą ar namą, automobilį, vaikus išleisti į ugdymo įstaigas, kaip išgyventi? Skurdo riba įvardijama kaip 259 eurai žmogui, o minimalias pajamas laikote 102 eurus, kur čia logika? Kviečiate grįžti emigravusius, nes Lietuvoje jaučiamas specialistų stygius, bet juk į Lietuvą kasmet grįžta apie 20 tūkst. emigrantų, o pažiūrėjus darbo biržos duomenis, šiandien laisvų darbo vietų Lietuvoje yra 8413, tai ką daryti tiems grįžusiems?
Taigi, kur link lenkiu? Nereikia orientuotis ir politikuoti apie emigrantų susigrąžinimą, pirmiausiai orientuokitės į Lietuvoje gyvenančių gerbūvį, juk išvykstančių skaičius dvigubai didesnis nei sugrįžtančių.
Lietuva praranda daug jaunų darbingo amžiaus gyventojų. Beveik 73 proc. emigrantų yra 15-44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik apie 40 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas (ypač kai imigracijos ar grįžtamosios migracijos srautai nėra dideli, o gimstamumas mažėja), sukelia rimtas demografines problemas – pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių. Todėl pirmiausiai privalote sumažinti emigraciją, o dabartinė imigracija pradės perversmą Lietuvos demografijoje, ne dideliais mastais, tačiau po truputį padėtis pradėtų taisytis.
Vis dėlto, dabartinė darbų pasiūla, neužtikrins kiekvienam grįžtančiam darbo vietos, vadinasi, reikia jas kurti, o tai gali padaryti patys reemigrantai, tačiau sudarykite sąlygas bent vienerius metus, iki tam tikros pelno sumos ar tam tikro darbuotojų skaičiaus, smulkiajam verslui įsikurti be mokesčių naštos. Manau, tiek pakaktų atsistoti ant kojų ir susirinkti klientus, užtikrinančius tolimesnę verslo sėkmę.
Dar vienas faktorius, kurį noriu paminėti, – korupcija. Tai nenormalu, tai dar didesnis buldozeris, stumiantis žmones iš Lietuvos, kuomet aukščiausi valdžios žmones pagaunami su šimtatūkstantiniais kyšiais, o bylos vilkinamos, tai skatina nusivylimą ne tik valdžia, bet ir valstybe.
Jūs, sėdintys Seime, esate pavyzdys visuomenei. Bet ko tikėtis, jei į politiką gali eiti net ne vieną kartą teisti asmenys? Taip išeina, kad teisti kuria įstatymus doriems Lietuvos piliečiams – kad gėris visada nugali blogį, tikrai nepavadinsi.
Apibendrinant, štai trys pagrindiniai veiksniai Lietuvą padarysiantys patrauklia valstybe. Pirma: socialines padėties gerinimas, didinant minimalias pajamas iki skurdo ribos pajamų, mažinant neapmokestinamų pajamų didinimą, kompensuojant tai progresiniais mokesčiais ir didesnio apmokestinimo didelių pelnų, tokiu būdu stabdant socialinę atskirtį ir emigraciją iš Lietuvos. Antra: sudaryti palankias sąlygas pradėti smulkųjį verslą. Trečia: korupcijos naikinimas, be pasigailėjimo.
Jei tai nesusitvarkys, tai, gerbiamieji, lietuvių tautą galite jau rašyti į „Raudonąją knygą“ ir jokios kitos populistinės iniciatyvos tikrai nebepadės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Emigrantai, klausiame Jūsų – kas jus stabdo grįžti į tėvynę? Kaip manote, kokių pokyčių reikėtų, kad nuspręstumėte vėl gyventi Lietuvoje? Rašykite pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigrantas“ ir išreikškite savo nuomonę!