Ačiū - už gyvenimą valstybėje, kurios pavadinime nėra žodžių „tarybų socialistinė“rašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (61)
Mieloji Islandija, kažin ar padėkų rašymo etiketas leidžia asmeniškai dėkoti už visą tautą, bet pasirenku tokį būdą, nes panašiai turėtų jaustis kiekvienas patriotiškiau nusiteikęs lietuvis.
Reikjavikas
© Shutterstock nuotr.

Reiktų pradėti nuo to, kad gimiau praėjus keletui mėnesių nuo drąsaus Islandijos pareiškimo apie Lietuvos nepriklausomumą griūvančiai SSRS. Man gimus, daugybė sovietiniais raštuotais megztukais apsirengusių žmonių jau buvo banaliai pasakę, kad jei ne Islandija, tai kokia kita šalis būtų buvusi pirma, bet tai, mano galva, yra nedėkingas mąstymas, kurį šiame laiške tikiuosi paneigti.

Sąjūdžio lyderiams palaikymas buvo labai svarbus, o sovietų agentai tuo metu dirbo išsijuosę, bandydami sutrukdyti Pabaltijo šalims susigrąžinti valstybingumą. Islandija buvo pirmoji lemtingomis dienomis pripažinusi Lietuvą lygiaverte ir davusi ženklą, kad pasauliui mes rūpime. Nežinia, kiek dar būtų užtekę valios priešintis be atsako...

Bet tas etapas buvo užbrauktas, o tiksliau, prasidėjo naujas laisvės etapas. Keista, bet probėgšmais pamenu, kaip 1993 m. televizijos transliacijos metu Popiežius Jonas Paulius II bučiavo Lietuvos žemę, sakydamas, kad džiaugiasi būdamas tarp laisvų Lietuvos žmonių. A.a. mano prosenelė man augant mėgdavo cituoti tuometinį dviejų metų vaiko veblenimą „papuožius atžiava“. Vaikui dar buvo neaktualu, kiek daug dalykų atkeliavo ant tos pabučiuotos žemės per pirmuosius laisvės metus. Ir nekukli tų nuopelnų dalis atitenka Islandijai.

Ačiū už tai, kad visą gyvenimą gyvenu valstybėje, kurios pavadinime nėra žodžių „tarybų socialistinė“. Ačiū už tai, kad galiu būti tuo, kuo noriu, nepriklausomai nuo savo politinių pažiūrų. Ačiū už tai, kad galiu būti atviras visam pasauliui ir žemėlapyje parodyti bičiuliams iš užsienio, kur yra mano tėvynė Lietuva.

Ačiū už tai, kad GALIU. Šiandien, būdamas dvidešimt vienerių, skirtingai nei prieš devynioliką metų, puikiai suprantu, kodėl Popiežius bučiavo Lietuvos žemę. Dėl kiek kitų priežasčių ją bučiavo ir pagaliau sugrįžę Amerikos lietuviai. Bučiuočiau ją jų vietoje ir aš. Ir Islandijoje bučiuočiau žemę, tik jau ne kaip tremtinys, bet panašiai, kaip Popiežius – jausdamas laisvo žmogaus pagarbą tam tikrai žemei, tam tikriems žmonėms, jų istorijai ir poelgiams.

Be laisvos Lietuvos aš būčiau tik dovydas skarolskis, bet dabar galiu užbaigti laišką taip: Dovydas Skarolskis, Lietuvos pilietis – Islandijos draugas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (38)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.