Ačiū - už gyvenimą valstybėje, kurios pavadinime nėra žodžių „tarybų socialistinė“rašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (61)
Mieloji Islandija, kažin ar padėkų rašymo etiketas leidžia asmeniškai dėkoti už visą tautą, bet pasirenku tokį būdą, nes panašiai turėtų jaustis kiekvienas patriotiškiau nusiteikęs lietuvis.
Reikjavikas
© Shutterstock nuotr.

Reiktų pradėti nuo to, kad gimiau praėjus keletui mėnesių nuo drąsaus Islandijos pareiškimo apie Lietuvos nepriklausomumą griūvančiai SSRS. Man gimus, daugybė sovietiniais raštuotais megztukais apsirengusių žmonių jau buvo banaliai pasakę, kad jei ne Islandija, tai kokia kita šalis būtų buvusi pirma, bet tai, mano galva, yra nedėkingas mąstymas, kurį šiame laiške tikiuosi paneigti.

Sąjūdžio lyderiams palaikymas buvo labai svarbus, o sovietų agentai tuo metu dirbo išsijuosę, bandydami sutrukdyti Pabaltijo šalims susigrąžinti valstybingumą. Islandija buvo pirmoji lemtingomis dienomis pripažinusi Lietuvą lygiaverte ir davusi ženklą, kad pasauliui mes rūpime. Nežinia, kiek dar būtų užtekę valios priešintis be atsako...

Bet tas etapas buvo užbrauktas, o tiksliau, prasidėjo naujas laisvės etapas. Keista, bet probėgšmais pamenu, kaip 1993 m. televizijos transliacijos metu Popiežius Jonas Paulius II bučiavo Lietuvos žemę, sakydamas, kad džiaugiasi būdamas tarp laisvų Lietuvos žmonių. A.a. mano prosenelė man augant mėgdavo cituoti tuometinį dviejų metų vaiko veblenimą „papuožius atžiava“. Vaikui dar buvo neaktualu, kiek daug dalykų atkeliavo ant tos pabučiuotos žemės per pirmuosius laisvės metus. Ir nekukli tų nuopelnų dalis atitenka Islandijai.

Ačiū už tai, kad visą gyvenimą gyvenu valstybėje, kurios pavadinime nėra žodžių „tarybų socialistinė“. Ačiū už tai, kad galiu būti tuo, kuo noriu, nepriklausomai nuo savo politinių pažiūrų. Ačiū už tai, kad galiu būti atviras visam pasauliui ir žemėlapyje parodyti bičiuliams iš užsienio, kur yra mano tėvynė Lietuva.

Ačiū už tai, kad GALIU. Šiandien, būdamas dvidešimt vienerių, skirtingai nei prieš devynioliką metų, puikiai suprantu, kodėl Popiežius bučiavo Lietuvos žemę. Dėl kiek kitų priežasčių ją bučiavo ir pagaliau sugrįžę Amerikos lietuviai. Bučiuočiau ją jų vietoje ir aš. Ir Islandijoje bučiuočiau žemę, tik jau ne kaip tremtinys, bet panašiai, kaip Popiežius – jausdamas laisvo žmogaus pagarbą tam tikrai žemei, tam tikriems žmonėms, jų istorijai ir poelgiams.

Be laisvos Lietuvos aš būčiau tik dovydas skarolskis, bet dabar galiu užbaigti laišką taip: Dovydas Skarolskis, Lietuvos pilietis – Islandijos draugas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (53)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (464)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.