Ačiū už gyvenimą, mama

 (45)
Mama, aš nebepykstu, kad iš seno sofos gobeleno nepasiuvai liūto, kaip žadėjai.
© AP/Scanpix

Tikrai davei daugiau, nei aš dabar savo vaikams sugebu. Taip – paskutinę minutę atbėgdavai į mokyklos šventes. Kelis kartus vėlavai ir jau galvojau, visai nebe ateisi. Bet Tavo sumuštiniai, kuriuos paruošdavai vaišėms, būdavo patys gražiausi!

Taip – studijavai ir labai prailgdavo, kol baigsi skaityti privalomas knygas, kurių nei galo, nei krašto. Bet į atmintį įsirėžė apskrito stalo riteriai, donkichotai, jų dulsinėjos ir odisėjos.

Beje, ar pastebėjote, kad mūsų mamos – vaikščiojančios enciklopedijos. Kad ir ko paklaustum, žino. Joms nereikia kiekvieno nieko „googlinti“ ir tikslintis.

Dar – tas neįtikėtinas kūrybiškumas. Palikom mamą su mažaisiais. Grįžę radom iš plastilino nulipdytą pelę su TIKRAIS ūsais. Kaip manote, iš ko? Ogi iš šepečio šerių – kelis nukirpo ir subedžiojo į snukutį! Pasakyk, kokiuose universitetuose to moko?

Kas mokė mamas iš nieko padaryti viską? Iš gabalo sovietinės medžiagos – siuvinį, iš užskalbtų vystyklų staltieses. Ar ne mistika, kaip gaudamos mažą pensiją mamos per šeimos šventes nukloja stalą vaišėmis ir dar išlydint visiems prideda lauktuvių?

Jei apie pinigus, šią vasarą patyriau didžiulę gėdą: netikėtai grįžusi namo radau mamą „nepasiruošusią“, nors pensijų mokėjimas turėjo būti užvakar. Jaučiausi asmeniškai kalta matydama ją liūdną ir tylią. Vis ėjo į bankomatą patikrinti, ar pervedė. Per 40 darbo metų neužsidirbo LAIKU gauti tų kelių šimtų litų?

Žinau, ko labiausiai bijo mano mama. Būti našta. Bet man svarbiau, kad būtų. Kad tik nemirtų.

Apie tai ir stipriausias pastarųjų metų patyrimas. Nedylantis jaunos mamos vaizdas: po gimdymo, dviejų narkozių ir reanimacijų susikaupusi bando maitinti naujagimį, nors dar neaišku, ar pati išgyvens.

Nuo vaistų išburkusiu veidu, sutinusiomis kojomis, adatų subadytomis rankomis tą akimirką ji liaujasi būti sau ir tampa pienu tam, kurį iš meilės pagimdė.

Ačiū Tau už gyvenimą, mama.

Su mūsų diena, mamos!

Savo mintimis ir patirtimi galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (47)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (96)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.