Ačiū, Islandija, už palaikymą, kai jo mums labiausiai reikėjorašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (23)
Ačiū tau, Islandija! Man išties džiugu rašyti šį laišką kaip kuklią vieno paprasto Lietuvos piliečio padėką Islandijos tautai už drąsą nepaisant visų neramumų pirmai išreiškus paramą tuomet dar beatgimstančiai jaunutei Lietuvai.
Hornbjarg
© E.Statkausko nuotr.

Tą naktį, kai po Vilnių važinėjo tankai ir aidėjo automatų šūviai, manęs dar nebuvo. Nebuvau gimęs ir mėnesiu vėliau, kai islandų tautos išrinkta Islandijos valdžia parodė neregėtą drąsą ir aukščiausią politinę moralę tapdama pirmąja nepriklausoma valstybe, pripažinusia nuo Sovietų Sąjungos išsivadavusią Lietuvą.

Gimiau beveik pusę metų vėliau, tačiau ir tada Lietuva buvo vos vienos kitos valstybės pripažinta – į mus tada buvo žiūrima kaip į išsišokėlius bei tiesiog vengiama bendrauti. Ir nors nedalyvavau nė viename iš šių įvykių, galiu drąsiai teigti, kad šis Islandijos poelgis visai lietuvių tautai įsirašė atmintyje – ir senas, ir jaunas Lietuvos pilietis jaučia prielankumą ir dėkingumą drąsiems mažiesiems vikingams.

Tikrai žinau, kad toks politinis žingsnis tau, Islandija, brangiai kainavo. Susipykimas nors ir su braškančia, bet vis dar viena iš pasaulio supervalstybių ekonominės naudos anaiptol neatnešė. Galiausiai, iš kur jūs žinojote, kad mums pavyks, kad įvykiai nesusiklostys mums nepalankia linkme? Tačiau jūsų moralė buvo aukščiau už bet kokią pragmatiką. Taip, jūs patys nudegėte už tiesą, nes SSRS jums įvedė sankcijas, tačiau jūs garbingai išsilaikėte iki galo.

Aš tikrai galiu pasakyti mylįs Islandiją, nors joje dar neteko būti, o ir su pačiais islandais – pripažįstu – neteko bendrauti. Negaliu nuneigti, kad palaikymas tada, kai jo mums labiausiai reikėjo, išties virpina mano, europiečio lietuvio, jausmus, tačiau mane keri ir kitos šios nedidelės Šiaurės Europos salos ypatybės – stulbinančio grožio nepaliesta, atšiauroka (nors Lietuvoje oras žiemą ir šaltesnis) gamta su neretai dangų puošiančia šiaurės pašvaiste, daug geizerių, kalnų ir kartais vis pabundančiu ugnikalniu Ejafjadlajokudliu (Eyjafjallajökull), kurio pavadinimo, tiesą sakant, nemoku, tačiau pasižadu išmokti iš pagarbos islandams ir jų turtingai kalbai.

Ne ką mažiau nei gamta stulbina ir pačios islandų tautos pasiekimai, kalba ir kultūra. Islandijos ekologiškumo, apsišildant būstus ir gaminant elektrą naudojant praktiškai vien atsinaujinančius išteklius, ypač efektyviai panaudojant karštąsias sroves, galėtų pasimokyti kiekviena valstybė. O kur faktas, kad Islandija yra ir parlamentarizmo lopšys, – čia dar 930 m. sušauktas pirmasis parlamentas Altingas (Alþingi), pragyvenęs jau daugiau nei tūkstantmetį. Daug Europos valstybių tuo metu dar išvis neegzistavo.

Žinau ir tai, jog islandų kalba yra archajiškiausia iš skandinavų, – islandai turi privilegiją suprasti senovės skandinavų sagas, tačiau kartu ši kalba yra ir moderni bei gyvybinga – nors kalba ja bene 10 kartų mažiau žmonių nei taip pat negausia lietuvių kalba, galime džiaugtis, kad abi yra gerai įsitvirtinusios pasaulio kalbų žemėlapyje. Kita vertus, tai labai sunki, tiek fonetiškai, tiek leksiškai (žodynu), kalba, dėl to atrodanti tik dar slėpiningesnė ir net kažkiek magiška.

O vis dėlto daugiausia dėmesio giriant Islandiją reikėtų skirti jų didiesiems pasiekimams pastarąjį šimtmetį – 1944 m. pati tapusi nepriklausoma valstybe, Islandija kartu su kitomis sesėmis skandinavėmis išaugo į pasiturinčias, demokratiškas gerovės valstybes, galinčias būti pavyzdžiu ne tik besivejančioms, tačiau ir galingoms Vakarų Europos valstybėms. 2010 m. Islandija buvo pripažinta didžiausia gerovės valstybe (žemiausias Gini koeficientas), geriausiai visuomeniškai integruota, taip pat itin žmogaus teises gerbianti ir užtikrinanti, viena sėkmingiausiai lyčių lygybę įtvirtinusių valstybių. Būdama tokia nedidukė tauta jūs maloninate visą pasaulį muzikiniais talentais, tokiais kaip Björk ar Sigur Rós, turite Nobelio premijos laureatą. Galiausiai reikėtų paminėti – ačiū, kad ir mus, lietuvius, priglaudi – gi dabar mes ten, pas jus, antra didžiausia tautinė mažuma.

Nors apie Islandiją sužinau tik iš knygų, interneto ar kitų medijų, atrodo, galėčiau vardinti ir vardinti, kiek daug ši maža, tačiau didinga šalis, yra pasiekusi. Ačiū tau, Islandija, kad nepabūgdama supykdyti rytinės milžinės, būdama tokia mažytė tauta, užstojai Lietuvą. Ačiū, kad po sausio 13-osios įvykių nebuvome vieni, – kad jau po mėnesio, rizikuodama savo paties įvaizdžiu, tačiau turėdama gilų supratimą, kokia brangi yra laisvė, pirmoji oficialiai pripažinai nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Manau, šito Lietuva niekada nepamirš – tai jau tapo mūsų tautos istorijos dalimi, archetipu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje (355)

Pastaruoju metu vėl pasigirdus kalboms apie tai, kaip visuomenei dera solidarizuotis su pensininkais, nepaliauju galvoti apie tai, kad tam, kad sulauktum visuomenės solidarumo, turi priklausyti kažkokiai socialinei grupei: būti pensininkas, mama, neįgalusis, bedarbis ar dar kas nors. Būdamas „normalus“, jaunas ir dirbantis turi tik vieną pasirinkimą – solidarizuotis pats, ir užmiršti, kad kažkam valstybėje rūpi. Esi tas, kuris išlaiko, moka mokesčius ir „suka“ ekonomiką.

Norėjome Vilniuje nusipirkti butą – du pasiūlymai privertė sudvejoti realybe (26)

Su vyru dairomės buto, todėl beveik kasdien tikrinu nekilnojamo turto (NT) skelbimų portalus. Nuolat domintis, kas vyksta šioje rinkoje, bet koks nuokrypis nuo normos sukelia daug klausimų. Taip atsitiko ir šį antradienį: viename iš populiariausių NT puslapių pastebėjau du naujus 3 k. butų Vilniuje skelbimus: vienas A. J. Povilaičio gatvėje, kitas – Tuskulėnų. Įtarimų sukėlė tai, kad abiejų nenormaliai žema kaina: abu analogiško išplanavimo, iš nuotraukų sprendžiant, padoraus remonto, tačiau abu tekainuoja po 30 tūkst. eurų.

Moteris prisiminė šiurpų persekiojimą kelyje: gailiuosi tik vieno (151)

Noriu pasidalyti savo patirtimi. Viskas įvyko prieš 7 metus... Važiavau iš Vilniaus pro Nemenčinę link Pabradės, pravažiavus Nemenčinės tiltą per upę ir sankryžą, kur baigiasi miestelis (dabar ten – žiedinė sankryža), pastebėjau, kad „prisikabino“ automobilis, važiuojantis labai nesaugiu atstumu.

Gavusi atsakymą iš „Sodros“ besilaukianti moteris apsiverkė: ką aš pavogiau iš Lietuvos? (291)

Šiuo pasakojimu noriu perspėti būsimas mamas, kad jos tik atidžiai suskaičiavusios išdirbtas dienas, sutiktų su gydytojos siūlymu eiti dekretinių atostogų.

Norite trumpinti atostogas? Žinau, kurių klasių moksleiviams tai būtų naudinga (61)

Norėčiau pakalbėti apie švietimo sistemą ir ministrę. Mano nuomone, mokslo metus reikėtų ilginti. Na, o kol nepradėjot peikti, paskaitykite iki galo. Mokslo metus reikėtų ilginti ne tiems, kurie ir taip turi minimaliai atostogų (kalbu apie klases nuo septintos iki dvyliktos), o trumpinti atostogas pradinukams. Juk nuo jų viskas ir prasideda.