Abiturientė: dėl stojančių bet kur kitiems tenka imti paskolą

 (55)
Pagaliau ir mane aplankė ta baisioji pasirinkimų vasara. Nors viskas prasidėjo jau seniau, tačiau dabar tas metas, kai reikia priimti tvirtą sprendimą ir nulemti savo ateitį. Mano atveju, viskas sudėtingiau.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Po dešimtos klasės dar nesuvokiau, ką norėsiu daryti ateityje, todėl nepasirinkau man reikiamo dalyko - fizikos. Dar noriu studijuoti inžinerinius mokslus, o ten jos reikia. Aišku, aš galiu stoti į valstybės nefinansuojamą vietą, tačiau kai pasižiūri studijų kainas, šiurpas pradeda eiti per kūną.

Apmaudu pasidaro, kad dažnas stoja bet kur ir užima vietą tų, kurie tikrai turi svajonę ir siekia tikslo. Aišku, nelieka nieko kito kaip tik imti paskolą ir mokėti už mokslą, tačiau prasideda dvejonės, ar tikrai verta.

Dabar baigusi 12 klasę tikrai supratau, kad mūsų švietimo sistema turi toli gražu ne vieną trūkumą, kuris jaunus žmones priverčia priimti blogus sprendimus ir vėliau kiekvieną dieną einant į darbą būti nelaimingais, nes jie daro tai, ko nenori.

Kodėl mūsų valstybė augina kartas nelaimingų žmonių ir dar tikisi, kad visi šypsosis ir bus laimingi? Todėl, mieli dvyliktokai, nežiūrėkit, ką sako kiti, nieko neklausykit ir darykit tai, ką jums sako jūsų protas ir širdis, nes tai jūsų gyvenimas ir jūsų pasirinkimas, tai jūsų ateitis. Išsirinkit geriausia ir būkit tie, kurie į darbą eis su šypsena.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo nuomone apie stojimus į aukštąsias mokyklas bei švietimo sistemą Lietuvoje? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (23)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.