A.Armonaitė. Ar dar ilgai O. von Bismarkas persekios Lietuvos versliukus?

 (15)
Turbūt visi pažįsta bent keletą žmonių, kurie atėjus sunkmečiui pradėjo mąstyti, kaip daugiau uždirbti, kaip būtų galima turėti įvairesnių pajamų šaltinių. Be to, valdžia verslumo skatinimą pradėjo matyti kaip galimybę išsikapstyti iš nedarbo. Ir vis dėlto jau nuo 2014 m. sausio 1 d. tokio verslumo įsikūnijimai - mažosios bendrijos (MB) taps dar vienu šiaudeliu, „gelbėjančiu“ skęstančią Sodrą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Išties krizės metais buvo nuveikta nemažai verslumo skatinimo srityje: pasirodė įvairios metodinės medžiagos, pradėti vykdyti konsultavimo ir mentorystės projektai, seminarai startuoliams. Atsirado nauja šauni įmonės teisinė forma – mažoji bendrija, pasižyminti daug paprastesniu, aiškesniu reglamentavimu ir administravimu.

Lietuva – netgi sunkmečiu - buvo numeris vienas ES pagal pradėtų verslų skaičių. Tiesa, mūsų šalis pirmavo ES ir pagal mirštančių verslų skaičių.

Mažosiose bendrijose žmonės dirbo laisvu nuo mokslo ar kito darbo metu – kas kokiais rankdarbiais užsiimdavo, kas IT sprendimais, kas konsultacijomis. Niekam į galvą nešovė, kad gausiai išreklamuota ir išpopuliarėjusi mažoji bendrija bus apmokestinta, siekiant prisidėti prie pasenusios ir neefektyvios Sodros sistemos gelbėjimo.

Taigi 2014 m. sausio 1 d. bus ta diena, kai įsigalios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, numatanti, kad mažųjų bendrijų nariai privalomai draudžiami nuo savo poreikiams imamų sumų, kurios per mėnesį negali būti mažesnės nei minimalioji mėnesio alga. Taigi vienas MB narys kainuos bent 4.236 Lt per metus.

Čia matau du labai prastus dalykus. Pirmas – valdžia viena ranka verslą skatina, kita - smaugia ir marina. Milijonai, skiriami informavimo platformoms, seminarams, webinarams ir lankstinukams nepaskatins verslumo ir darbo vietų kūrimo, jeigu to daryti paprasčiausiai neapsimokės. Jau ir dabar Lietuvoje darbo jėga yra apmokestinama taip, kad darbo vietos kurti tiesiog neapsimoka.

Antras – Otto von Bismarko XIX a. principais grįsta socialinio draudimo sistema yra didelis akmuo po kaklu mums, 2013 m. gyvenantiems mokesčių mokėtojams. Valdantiesiems reikia vis daugiau fantazijos, vis daugiau neįtikėtinai keistų sprendimų, norint išlaikyti šią atgyvenusią, neperspektyvią, visuomenę priešinančią sistemą.

Bismarkai, nieko asmeniško, bet Lietuva jau pribrendo naujai socialinio draudimo reformai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (38)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.