Išties krizės metais buvo nuveikta nemažai verslumo skatinimo srityje: pasirodė įvairios metodinės medžiagos, pradėti vykdyti konsultavimo ir mentorystės projektai, seminarai startuoliams. Atsirado nauja šauni įmonės teisinė forma – mažoji bendrija, pasižyminti daug paprastesniu, aiškesniu reglamentavimu ir administravimu.
Lietuva – netgi sunkmečiu - buvo numeris vienas ES pagal pradėtų verslų skaičių. Tiesa, mūsų šalis pirmavo ES ir pagal mirštančių verslų skaičių.
Mažosiose bendrijose žmonės dirbo laisvu nuo mokslo ar kito darbo metu – kas kokiais rankdarbiais užsiimdavo, kas IT sprendimais, kas konsultacijomis. Niekam į galvą nešovė, kad gausiai išreklamuota ir išpopuliarėjusi mažoji bendrija bus apmokestinta, siekiant prisidėti prie pasenusios ir neefektyvios Sodros sistemos gelbėjimo.
Taigi 2014 m. sausio 1 d. bus ta diena, kai įsigalios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, numatanti, kad mažųjų bendrijų nariai privalomai draudžiami nuo savo poreikiams imamų sumų, kurios per mėnesį negali būti mažesnės nei minimalioji mėnesio alga. Taigi vienas MB narys kainuos bent 4.236 Lt per metus.
Čia matau du labai prastus dalykus. Pirmas – valdžia viena ranka verslą skatina, kita - smaugia ir marina. Milijonai, skiriami informavimo platformoms, seminarams, webinarams ir lankstinukams nepaskatins verslumo ir darbo vietų kūrimo, jeigu to daryti paprasčiausiai neapsimokės. Jau ir dabar Lietuvoje darbo jėga yra apmokestinama taip, kad darbo vietos kurti tiesiog neapsimoka.
Antras – Otto von Bismarko XIX a. principais grįsta socialinio draudimo sistema yra didelis akmuo po kaklu mums, 2013 m. gyvenantiems mokesčių mokėtojams. Valdantiesiems reikia vis daugiau fantazijos, vis daugiau neįtikėtinai keistų sprendimų, norint išlaikyti šią atgyvenusią, neperspektyvią, visuomenę priešinančią sistemą.
Bismarkai, nieko asmeniško, bet Lietuva jau pribrendo naujai socialinio draudimo reformai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!