A.Armonaitė. Ar dar ilgai O. von Bismarkas persekios Lietuvos versliukus?

 (15)
Turbūt visi pažįsta bent keletą žmonių, kurie atėjus sunkmečiui pradėjo mąstyti, kaip daugiau uždirbti, kaip būtų galima turėti įvairesnių pajamų šaltinių. Be to, valdžia verslumo skatinimą pradėjo matyti kaip galimybę išsikapstyti iš nedarbo. Ir vis dėlto jau nuo 2014 m. sausio 1 d. tokio verslumo įsikūnijimai - mažosios bendrijos (MB) taps dar vienu šiaudeliu, „gelbėjančiu“ skęstančią Sodrą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Išties krizės metais buvo nuveikta nemažai verslumo skatinimo srityje: pasirodė įvairios metodinės medžiagos, pradėti vykdyti konsultavimo ir mentorystės projektai, seminarai startuoliams. Atsirado nauja šauni įmonės teisinė forma – mažoji bendrija, pasižyminti daug paprastesniu, aiškesniu reglamentavimu ir administravimu.

Lietuva – netgi sunkmečiu - buvo numeris vienas ES pagal pradėtų verslų skaičių. Tiesa, mūsų šalis pirmavo ES ir pagal mirštančių verslų skaičių.

Mažosiose bendrijose žmonės dirbo laisvu nuo mokslo ar kito darbo metu – kas kokiais rankdarbiais užsiimdavo, kas IT sprendimais, kas konsultacijomis. Niekam į galvą nešovė, kad gausiai išreklamuota ir išpopuliarėjusi mažoji bendrija bus apmokestinta, siekiant prisidėti prie pasenusios ir neefektyvios Sodros sistemos gelbėjimo.

Taigi 2014 m. sausio 1 d. bus ta diena, kai įsigalios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, numatanti, kad mažųjų bendrijų nariai privalomai draudžiami nuo savo poreikiams imamų sumų, kurios per mėnesį negali būti mažesnės nei minimalioji mėnesio alga. Taigi vienas MB narys kainuos bent 4.236 Lt per metus.

Čia matau du labai prastus dalykus. Pirmas – valdžia viena ranka verslą skatina, kita - smaugia ir marina. Milijonai, skiriami informavimo platformoms, seminarams, webinarams ir lankstinukams nepaskatins verslumo ir darbo vietų kūrimo, jeigu to daryti paprasčiausiai neapsimokės. Jau ir dabar Lietuvoje darbo jėga yra apmokestinama taip, kad darbo vietos kurti tiesiog neapsimoka.

Antras – Otto von Bismarko XIX a. principais grįsta socialinio draudimo sistema yra didelis akmuo po kaklu mums, 2013 m. gyvenantiems mokesčių mokėtojams. Valdantiesiems reikia vis daugiau fantazijos, vis daugiau neįtikėtinai keistų sprendimų, norint išlaikyti šią atgyvenusią, neperspektyvią, visuomenę priešinančią sistemą.

Bismarkai, nieko asmeniško, bet Lietuva jau pribrendo naujai socialinio draudimo reformai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.

Man 26-eri, bet apie šeimos kūrimą Lietuvoje sunku net pagalvoti (208)

Nusprendžiau pasidalinti savo svarstymais. Iš tikrųjų, noriu gyventi Lietuvoje. Baigiau mokslus, deja, ne informacines technologijas, bet teisę. Žinodamas, kokia situacija yra su teisę baigusiais žmonėmis, nusprendžiau trumpam išvykti į užsienį užsidirbti ir susitaupyti, kad grįžęs ir įsidarbinęs advokatų ar antstolės kontoroje galėčiau išgyventi iš minimalaus atlyginimo, kaupti patirtį bei tobulinti savo įgūdžius, jog ateityje galėčiau daugiau uždirbti.