A. Degutis. Lenkai sovietinių paminklų klausimą sprendžia griežčiau

 (17)
Kiek sulaužyta iečių dėl Vilniaus žaliojo tilto sovietinių skulptūrų, dabar turbūt būtų sunku ir suskaičiuoti. Jų likimo toliau „saugoti“ tilto simbolius šalininkų ir priešininkų gretos niekaip nesuranda bendros kalbos. Galbūt todėl, kad, kaip sako lietuviška patarlė, „septynios auklės – vaikas be galvos“.
Žaliojo tilto skulptūros
© DELFI / Tomas Vinickas

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priešinasi jų kultūrinio paveldo statuso panaikinimui. Lietuvos seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas pasiūlė dėl skulptūrų likimo surengti referendumą. Atrodo, ši idėja jau sužavėjo daugelį politikų, tačiau ar kas nors pagalvojo, kiek tai kainuotų milijoninėse skolose skendinčiam Vilniui? Be to, dėl istoriškai susiklosčiusios mieste demografinės gyventojų padėties iš anksto nuspėti, kokie bus šio referendumo rezultatai, nei politologai, nei sociologai tikrai negali.

Rusakalbių žmonių Vilniuje knibždėta knibžda. Pavaikščiokite miesto gatvėmis, užsukite į Halės arba Kalvarijų turgus ir, turbūt, retai kur išgirsi lietuviškai kalbančius žmones. Kita vertus, ir vyresnio amžiaus vilniečiai lietuviai, gyvenę sovietmečiu, nelabai norės, kad dingtų nuo Žaliojo tilto jų meto reliktai. Tad, ar nevertėtų šį, taip jau supainiotą klausimą, atiduoti į vienas rankas – miesto Tarybai, o gal net pats Kultūros ministras vienašališkai galėtų priimti sprendimą.

Su sovietiniais paminklais Lenkijoje situacija yra kur kas sudėtingesnė negu Lietuvoje, nes 1994 metais Lenkija su Rusijos Federacija pasirašė sutartį dėl sovietinių paminklų šalyje apsaugos. O jų Lenkijoje yra daugiau kaip 300 šimtai.
Algimantas Degutis

Pavyzdžiu galėtų tapti sovietinis paminklas Varšuvoje, kuris ilgus metus (koks sutapimas) stovėjo Lenkijos sostinėje esančioje Vilniaus aikštėje, netoli miesto zoologijos sodo. Tai buvo pirmasis paminklas Lenkijoje, pastatytas po II pasaulinio karo 1945 metų rudenį. Jis simbolizavo sovietų ir lenkų ginklo brolybę. Varšuviečiai šį paminklinį ansamblį taikliai pavadino „keturiais miegančiais“. Iš bronzos ir žalvario pagamintas paminklas tapo paukščių poilsio vieta, o Lenkijai atkūrus demokratiją, jis tiesiog ėmė miestiečiams badyti akis.

Tačiau su sovietiniais paminklais Lenkijoje situacija yra kur kas sudėtingesnė negu Lietuvoje, nes 1994 metais Lenkija su Rusijos Federacija pasirašė sutartį dėl sovietinių paminklų šalyje apsaugos. O jų Lenkijoje yra daugiau kaip 300 šimtai. Reikėjo surasti pretekstą „keturis miegančius“ iš aikštės pašalinti. Ir jis atsirado 2011 metais, Varšuvoje tiesiant antrąją metropoliteno liniją. Paminklo vietoje turėjo iškilti viena iš jo stočių. Pirmiausiai, jis buvo patrauktas kelias dešimtis metrų į šoną, o vėliau išvežtas į sandėlį.

Šiomis dienomis Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz viešai pareiškė, jog esant dabartinei politinei situacijai negali būti ir kalbos apie paminklo sugrąžinimą į Vilniaus aikštę. Pasak miesto vadovės, to nenori ir patys miestiečiai. Merės nuomone, jo vieta – arba Komunizmo muziejuje, arba statomame Lenkijos istorijos muziejuje. Juolab, kad prieš ketverius metus Rusijos ambasada Lenkijoje buvo informuota apie tai, kad dėl metropoliteno statybos, „Keturi miegantys“ bus išvežti į sandėlį. Į šį Varšuvos savivaldybės pranešimą Rusija kol kas nesureagavo.

Tad, gal panašiu keliu galėtų eiti ir Vilniaus vadovai, juolab, kad jie nesusieti su Rusija jokiais įsipareigojimais. O tuo tarpu, atrodo, Vilniaus žaliojo tilto skulptūros jau ėmėsi „žaliųjų žmogeliukų“ vaidmens.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite savo nuomone žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (83)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.