5 mitai apie studentų korporacijas

 (6)
DELFI skaitytojas papasakojo apie mitus, dažniausiai sklandančius apie studentų korporacijas.
studentai, Jeilio universitetas
© AP/Scanpix

1) Studentų korporacijos yra labai uždaros ir veikia lyg sektos

Vienas turbūt dažniausių mitų, kuriuos tenka girdėti korporantams, kaip juos vadina visuomenė, yra „sekta“. Taip, studentų korporacijose paprastai galioja tam tikri „laipsniai“ (dažniausiai: junjoras, senjoras ir filisteris), tačiau tai labiau žaidimas, nei rimtas požiūris į korporacijos narį pagal jo rangą. Be to, sektos dažniausiai slepia savo veiklą ir yra visiškai uždaros nuo eilinio žmogaus, ko apie studentų korporacijas pridurti negalima.

2) Studentų korporacijos nieko neveikia, tik „pila alų“

Turbūt dažnas, kuris nors kiek yra girdėjęs apie korporantyvizmą, iškart jį mėgsta sieti tik su alaus gėrimu. Tačiau šis palyginimas nėra jau toks teisingas...

Tiesa, jog studentų korporacijos turi savo tradicinius alučius, kurie vyksta per šventes ar kita ypatinga proga (tačiau, kuri organizacija nešvenčia?). Dažniausiai būna nutiesiamas prašmatnus stalas, kur kiekvienas korporantas ar svečias yra laukiamas ir gerbiamas. Alučio metu laikomasi tam tikrų taisyklių (priklausomai nuo korporacijos), jei joms nusižengta, tuomet „užsidirbama“ bausmė (tarkime užtraukti dainą ar sušokti šokį ir t.t.). Taigi, galiausiai ši ceremonija virsta tam tikru teatru, kuriame kiekvienas yra aktorius ir pagal sugebėjimus savaip mėgaujasi impovizacija. Bet nenukrypkime nuo temos...

Studentų korporacijose aktyvumas ties šventėmis tikrai nesibaigia. Jos yra aktyvios ir savo švietėjiškąja puse: vykdo tam tikrus projektus (kiekvienos pagal savo sritį), skaito visuomenines paskaitas, organizuoja valstybines šventes. Taip pat dalyvauja ir studentiškame politiniame pasaulyje: universitete, jaunimo politikoje, savo savivaldoje ar studentų korporacijų lygmenyje. Negalima pamiršti ir tarpusavio korporantiškų renginių: sąskrydžių, stovyklų, konvento. Žodžiu, kaip ir visur – jei tik noro yra, erdvės idėjoms čia nestinga.

3) Studentų korporacijos - radikalios grupuotės

Didelė neteisybė, jei norite studentų korporacijas vadinti „radikalais“ – žinoma, visko būna, tačiau iš esmės korporantas yra akademinį gyvenimą puoselėjantis studentas, kuris turėtų būti išsilavinęs, su plačia pasaulėžiūra ir aktyviai dalyvautų pilietinėje veikloje. Taip, daugumos studentų korporacijų variklis yra jų vertybės, tikslai ir kasmetiniai uždaviniai, tačiau šios vertybės skiepijamos apie jas diskutuojant, studijuojant, sprendžiant problemas ar kitaip prisidedant prie atitinkamos veiklos – bet ne radikaliai ar per prievartą.

4) Į studentų korporacijas eina tik neradę sau vietos žmonės

Kodėl nepabandžius būti korporantu? „Nesąmonė, juk ten eina tik paskutiniai kvailiai!“.

Galbūt ir yra nemaža dalis korporantų, kurie bandę save realizuoti kitose organizacijose, pritampa tik čia, tačiau turbūt jie ir yra radę savo vietą po ilgų kelionių...

Išties, jau kaip minėjau – studentai, dalyvaujantys korporacijų veikloje, dažniausiai pasižymi savo stipriomis vidinėmis vertybėmis, kurios vėliau atsiskleidžia jų subrendusiose asmenybėse (o tokių
pavyzdžių Lietuvos žemėje gausa). Vidinė korporacijų atmosfera unikali – vyrai vieni kitus šaukia „broliais“, o merginos – „sesėmis“. Duota priesaika, tampant tikru korporantu, susaisto jos narius visam gyvenimui ir neretai draugystė bei šilti santykiai išlieka visąlaik.

5) Studentų korporacijos - nykstantis reiškinys

Dabar, kai veiklos jaunimui tikrai netrūksta, o organizacijų skaičių universitete dažnai sunku suskaičiuoti ant pirštų, turbūt dažnai manoma, jog Lietuvoje ypač tarpukariu itin populiarioms buvusioms studentų korporacijoms nebeužtenka parako. Deja, klystama... Mat pastaruoju metu, vėl dažnai atsigręžiama į šias tradicijas, kurios yra visiškai normalus reiškinys daugelyje Vakarų Europos universitetų, kur akademinis gyvenimas neįsivaizduojamas be tradicinių studentiškų korporacijų. Lietuvoje, atsikūrus nepriklausomybei, jos taip pat atgaivintos, įsteigta ir naujų, o pastaraisiais metais, ypač Kaune (kur tarpukariu ir būta pagrindiniu Lietuvos akademinio gyvenimo centru), matomas ne mažas sujudimas...

Gaudeamus igitur !

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (24)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.