5 mitai apie studentų korporacijas

 (6)
DELFI skaitytojas papasakojo apie mitus, dažniausiai sklandančius apie studentų korporacijas.
studentai, Jeilio universitetas
© AP/Scanpix

1) Studentų korporacijos yra labai uždaros ir veikia lyg sektos

Vienas turbūt dažniausių mitų, kuriuos tenka girdėti korporantams, kaip juos vadina visuomenė, yra „sekta“. Taip, studentų korporacijose paprastai galioja tam tikri „laipsniai“ (dažniausiai: junjoras, senjoras ir filisteris), tačiau tai labiau žaidimas, nei rimtas požiūris į korporacijos narį pagal jo rangą. Be to, sektos dažniausiai slepia savo veiklą ir yra visiškai uždaros nuo eilinio žmogaus, ko apie studentų korporacijas pridurti negalima.

2) Studentų korporacijos nieko neveikia, tik „pila alų“

Turbūt dažnas, kuris nors kiek yra girdėjęs apie korporantyvizmą, iškart jį mėgsta sieti tik su alaus gėrimu. Tačiau šis palyginimas nėra jau toks teisingas...

Tiesa, jog studentų korporacijos turi savo tradicinius alučius, kurie vyksta per šventes ar kita ypatinga proga (tačiau, kuri organizacija nešvenčia?). Dažniausiai būna nutiesiamas prašmatnus stalas, kur kiekvienas korporantas ar svečias yra laukiamas ir gerbiamas. Alučio metu laikomasi tam tikrų taisyklių (priklausomai nuo korporacijos), jei joms nusižengta, tuomet „užsidirbama“ bausmė (tarkime užtraukti dainą ar sušokti šokį ir t.t.). Taigi, galiausiai ši ceremonija virsta tam tikru teatru, kuriame kiekvienas yra aktorius ir pagal sugebėjimus savaip mėgaujasi impovizacija. Bet nenukrypkime nuo temos...

Studentų korporacijose aktyvumas ties šventėmis tikrai nesibaigia. Jos yra aktyvios ir savo švietėjiškąja puse: vykdo tam tikrus projektus (kiekvienos pagal savo sritį), skaito visuomenines paskaitas, organizuoja valstybines šventes. Taip pat dalyvauja ir studentiškame politiniame pasaulyje: universitete, jaunimo politikoje, savo savivaldoje ar studentų korporacijų lygmenyje. Negalima pamiršti ir tarpusavio korporantiškų renginių: sąskrydžių, stovyklų, konvento. Žodžiu, kaip ir visur – jei tik noro yra, erdvės idėjoms čia nestinga.

3) Studentų korporacijos - radikalios grupuotės

Didelė neteisybė, jei norite studentų korporacijas vadinti „radikalais“ – žinoma, visko būna, tačiau iš esmės korporantas yra akademinį gyvenimą puoselėjantis studentas, kuris turėtų būti išsilavinęs, su plačia pasaulėžiūra ir aktyviai dalyvautų pilietinėje veikloje. Taip, daugumos studentų korporacijų variklis yra jų vertybės, tikslai ir kasmetiniai uždaviniai, tačiau šios vertybės skiepijamos apie jas diskutuojant, studijuojant, sprendžiant problemas ar kitaip prisidedant prie atitinkamos veiklos – bet ne radikaliai ar per prievartą.

4) Į studentų korporacijas eina tik neradę sau vietos žmonės

Kodėl nepabandžius būti korporantu? „Nesąmonė, juk ten eina tik paskutiniai kvailiai!“.

Galbūt ir yra nemaža dalis korporantų, kurie bandę save realizuoti kitose organizacijose, pritampa tik čia, tačiau turbūt jie ir yra radę savo vietą po ilgų kelionių...

Išties, jau kaip minėjau – studentai, dalyvaujantys korporacijų veikloje, dažniausiai pasižymi savo stipriomis vidinėmis vertybėmis, kurios vėliau atsiskleidžia jų subrendusiose asmenybėse (o tokių
pavyzdžių Lietuvos žemėje gausa). Vidinė korporacijų atmosfera unikali – vyrai vieni kitus šaukia „broliais“, o merginos – „sesėmis“. Duota priesaika, tampant tikru korporantu, susaisto jos narius visam gyvenimui ir neretai draugystė bei šilti santykiai išlieka visąlaik.

5) Studentų korporacijos - nykstantis reiškinys

Dabar, kai veiklos jaunimui tikrai netrūksta, o organizacijų skaičių universitete dažnai sunku suskaičiuoti ant pirštų, turbūt dažnai manoma, jog Lietuvoje ypač tarpukariu itin populiarioms buvusioms studentų korporacijoms nebeužtenka parako. Deja, klystama... Mat pastaruoju metu, vėl dažnai atsigręžiama į šias tradicijas, kurios yra visiškai normalus reiškinys daugelyje Vakarų Europos universitetų, kur akademinis gyvenimas neįsivaizduojamas be tradicinių studentiškų korporacijų. Lietuvoje, atsikūrus nepriklausomybei, jos taip pat atgaivintos, įsteigta ir naujų, o pastaraisiais metais, ypač Kaune (kur tarpukariu ir būta pagrindiniu Lietuvos akademinio gyvenimo centru), matomas ne mažas sujudimas...

Gaudeamus igitur !

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (60)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (88)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.