5 mitai apie studentų korporacijas

 (6)
DELFI skaitytojas papasakojo apie mitus, dažniausiai sklandančius apie studentų korporacijas.
studentai, Jeilio universitetas
© AP/Scanpix

1) Studentų korporacijos yra labai uždaros ir veikia lyg sektos

Vienas turbūt dažniausių mitų, kuriuos tenka girdėti korporantams, kaip juos vadina visuomenė, yra „sekta“. Taip, studentų korporacijose paprastai galioja tam tikri „laipsniai“ (dažniausiai: junjoras, senjoras ir filisteris), tačiau tai labiau žaidimas, nei rimtas požiūris į korporacijos narį pagal jo rangą. Be to, sektos dažniausiai slepia savo veiklą ir yra visiškai uždaros nuo eilinio žmogaus, ko apie studentų korporacijas pridurti negalima.

2) Studentų korporacijos nieko neveikia, tik „pila alų“

Turbūt dažnas, kuris nors kiek yra girdėjęs apie korporantyvizmą, iškart jį mėgsta sieti tik su alaus gėrimu. Tačiau šis palyginimas nėra jau toks teisingas...

Tiesa, jog studentų korporacijos turi savo tradicinius alučius, kurie vyksta per šventes ar kita ypatinga proga (tačiau, kuri organizacija nešvenčia?). Dažniausiai būna nutiesiamas prašmatnus stalas, kur kiekvienas korporantas ar svečias yra laukiamas ir gerbiamas. Alučio metu laikomasi tam tikrų taisyklių (priklausomai nuo korporacijos), jei joms nusižengta, tuomet „užsidirbama“ bausmė (tarkime užtraukti dainą ar sušokti šokį ir t.t.). Taigi, galiausiai ši ceremonija virsta tam tikru teatru, kuriame kiekvienas yra aktorius ir pagal sugebėjimus savaip mėgaujasi impovizacija. Bet nenukrypkime nuo temos...

Studentų korporacijose aktyvumas ties šventėmis tikrai nesibaigia. Jos yra aktyvios ir savo švietėjiškąja puse: vykdo tam tikrus projektus (kiekvienos pagal savo sritį), skaito visuomenines paskaitas, organizuoja valstybines šventes. Taip pat dalyvauja ir studentiškame politiniame pasaulyje: universitete, jaunimo politikoje, savo savivaldoje ar studentų korporacijų lygmenyje. Negalima pamiršti ir tarpusavio korporantiškų renginių: sąskrydžių, stovyklų, konvento. Žodžiu, kaip ir visur – jei tik noro yra, erdvės idėjoms čia nestinga.

3) Studentų korporacijos - radikalios grupuotės

Didelė neteisybė, jei norite studentų korporacijas vadinti „radikalais“ – žinoma, visko būna, tačiau iš esmės korporantas yra akademinį gyvenimą puoselėjantis studentas, kuris turėtų būti išsilavinęs, su plačia pasaulėžiūra ir aktyviai dalyvautų pilietinėje veikloje. Taip, daugumos studentų korporacijų variklis yra jų vertybės, tikslai ir kasmetiniai uždaviniai, tačiau šios vertybės skiepijamos apie jas diskutuojant, studijuojant, sprendžiant problemas ar kitaip prisidedant prie atitinkamos veiklos – bet ne radikaliai ar per prievartą.

4) Į studentų korporacijas eina tik neradę sau vietos žmonės

Kodėl nepabandžius būti korporantu? „Nesąmonė, juk ten eina tik paskutiniai kvailiai!“.

Galbūt ir yra nemaža dalis korporantų, kurie bandę save realizuoti kitose organizacijose, pritampa tik čia, tačiau turbūt jie ir yra radę savo vietą po ilgų kelionių...

Išties, jau kaip minėjau – studentai, dalyvaujantys korporacijų veikloje, dažniausiai pasižymi savo stipriomis vidinėmis vertybėmis, kurios vėliau atsiskleidžia jų subrendusiose asmenybėse (o tokių
pavyzdžių Lietuvos žemėje gausa). Vidinė korporacijų atmosfera unikali – vyrai vieni kitus šaukia „broliais“, o merginos – „sesėmis“. Duota priesaika, tampant tikru korporantu, susaisto jos narius visam gyvenimui ir neretai draugystė bei šilti santykiai išlieka visąlaik.

5) Studentų korporacijos - nykstantis reiškinys

Dabar, kai veiklos jaunimui tikrai netrūksta, o organizacijų skaičių universitete dažnai sunku suskaičiuoti ant pirštų, turbūt dažnai manoma, jog Lietuvoje ypač tarpukariu itin populiarioms buvusioms studentų korporacijoms nebeužtenka parako. Deja, klystama... Mat pastaruoju metu, vėl dažnai atsigręžiama į šias tradicijas, kurios yra visiškai normalus reiškinys daugelyje Vakarų Europos universitetų, kur akademinis gyvenimas neįsivaizduojamas be tradicinių studentiškų korporacijų. Lietuvoje, atsikūrus nepriklausomybei, jos taip pat atgaivintos, įsteigta ir naujų, o pastaraisiais metais, ypač Kaune (kur tarpukariu ir būta pagrindiniu Lietuvos akademinio gyvenimo centru), matomas ne mažas sujudimas...

Gaudeamus igitur !

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (923)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (293)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2777)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (406)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?

Sužinojusi, ką senelis padarė vaikui, mama jį skaudžiai pamokė (267)

Jau kurį laiką galvojau parašyti šia tema, ir pagaliau susikaupiau. Spekuliacijos smurto tema pasiekė kritinę ribą. Savo laišku nieko neagituoju, tiesiog pasidalinu savo istorija, kaip pavyko sutramdyti vyro tėvą.