30-imt metų mylėjusį vyrą paliko dėl pažinties internete

 (193)
Dar skauda, bet tikiu, kad laikas - geriausias gydytojas... Mylėjau ją trisdešimt bendro gyvenimo metų. Šių metų vasario 10 diena (raudoni skaičiai rodė sekmadienį), kurią bylojo paprastas kalendorėlis, kabantis mūsų bendro gyvenimo lizdelio-bendrabučio koridoriuje (čia mes gyvenome), buvo paskutinė mūsų bendro gyvenimo diena.
© Shutterstock nuotr.

Kaip ji atvirai pasakė, kad turi kitą žmogų, kaip ji su pasitenkinimu dėstė, kad niekad manęs nemylėjo, kad per mūsų bendrai nugyventus trisdešimt metų nebuvo nei meilės, nei laimės... Atrodė, kad tolimesnis gyvenimas neteko prasmės. Nejau gyvenime taip viskas paprasta ir naivu, kad viską taip greitai galima sugadinti ir nubraukti, pasiblaškius viename internetinių pažinčių portale, suviliojus su barzdele ir ant plinkančio pakaušio surišta kasyte draugą Audriuką, kuris tapo jos gyvenimo išsvajotuoju....

Nublanko ir buvo suniekinta ir tai, kad kartu užauginome dukrą ir sūnų, kad į savo mylimą žmoną nesikreipdavau kitaip kaip mažybiniu vardeliu, užmirštos ir suniekintos buvo kartu praleistos kelionės, aplankyti spektakliai ir koncertai, kartu praleisti gražūs vakarai sode prie žvakės liepsnos plevenimo ir vyno taurės. Užmiršta ir sutrypta ir tai, kad jos gimtadienių ir Šv. Kalėdų progomis buvo dovanojamos dovanėlės, gėlės ir pan.

Jos prisiminimuose buvo atgaivinti mano jaunų dienų (mano nuomone) nereikšmingi nuotykiai. Norint pateisinti savo poelgį mane be teismo padarė kaltu ir beturčiu (skyrybų proceso dar nebuvo), „iškrapštė“ iš bendrabučio kambarėlio...

Gyvendamas su žmona, kurią mylėjau, turtelio, kurį kartu užgyvenom, niekad neskirsčiau į „tavo“ ir „mano“, todėl kažkada verslo reikalams tvarkyti buvau suteikęs įgaliojimą (patvirtintą pas notarą), o mano mylima moteris iš anksto sugebėjo viską teisiškai „apiforminti“ kaip asmeninį turtą arba padovanoti savo artimiesiems.

Apakimas ir meilė savo žmonelei „vežė“ ir gyvenimas atrodė gražus kaip spalvotoje vaikiškoje piešinių knygelėje. Atsipeikėjau tik tada, kaip po vasario 10 d. bandydamas gelbėti šeimos griūtį padovanojau dar vis mylimai žmonai rožių puokštę, o ji, atsidariusi kambario langą, gražias purpurines rožes paniekinamai išmetė ant beveik pavasarinio purvino sniego ir džiaugsmingai sušuko: „rožyi na sniegu“ (ne „rozii“, o „rožyi“, t.y. ne rožės, o rožos ant sniego...). Tada supratau kad tai rimta, kad tai pabaiga.

Būsiu atviras - dar skauda ir nuotaika kartais būna ne kokia, bet tikiu posakiu, kad laikas užgydys visas žaizdas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Šis rašinys skirtas konkursui „Kai užpuola liūdnos mintys, aš...“. Prašome skaitytojų – pasidalinkite geros nuotaikos receptu: ką darote, kai užklumpa liūdnos mintys, ką pasiūlytumėte daryti tiems, kurie niekaip negali pamiršti blogos nuotaikos? O gal galite pasidalinti istoriją, kaip praskaidrinote dieną kitam?

Už pozityvumą ir pagalbą nusišypsoti kitiems skirsime prizus! Trys skaitytojai, pasidalinę geriausiais puikios nuotaikos receptais ar istorijomis, kaip jiems pavyko praskaidrinti dieną sau ar kitiems, gaus po vieną knygą - Česlovo Milošo „Abecėlė“, Radeko Sikorskio „Šventųjų pelenai“ ar Aurimo Švedo pokalbių su Petru Repšiu knygą „Piešimas buvo tarsi durys“.

Receptus ir istorijas prašome siųsti el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Nuotaika“ iki lapkričio 5 d.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytojos atsiųstas ketvirtoko atsakymas suspaus širdį: kam klausinėjate tokių dalykų? papildyta specialistės komentaru (332)

Esu mokytoja ir šiuo metu sukuosi standartizuotų testų ir kitokių man nelabai suprantamų veiklų rate. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema nesudaro galimybės ją bent kiek suprasti (bet čia atskirą straipsnį parašyti galėčiau, jei norėčiau). O šiandien tiesiog jūsų klausiu: pasižiūrėkite nuotraukas ir atsakykite, kur slypi šio ketvirtokams duodamo pildyti klausimyno prasmė?

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (21)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (18)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (142)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (78)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.