Buvau 16 metų mergina, kai sutikau už save šiek tiek vyresnį vaikiną, jis buvo nuostabus. Prasidėjo mūsų susitikinėjimai, ilgi pokalbiai vakarais. Buvo ir lemtingas intymūs vakaras, kurio taip pat niekada nepamiršiu.
Po poros savaičių nėštumo testo rezultatas buvo netikėtas, tačiau draugas džiaugėsi kartu su manimi. Po poros mėnesių susituokėm, bet tą dieną viskas pasikeitė – vyras tapo agresyvus, pilnas pykčio. Neturėjau kur bėgti, todėl kentėjau smurtą, pažeminimą ir jo blogą nuotaiką.
Stebuklas atkeliavo anksčiau nei planuota, bet dukrytė buvo sveika ir nuostabi. Deja, dovanota dukra vyrui šiltesnių jausmų nesužadino.
Pradėjo trūkti pinigų, vyras susirado vairuotojo darbą ir išvažiuodavo savaitėmis ar mėnesiais. Tai truko trejus metus, kol vieną dieną nepaskambino jo naujoji mylimoji ir nepareiškė, kad ji laukiasi ir mano vyras nori skyrybų.
Man tai buvo didžiulis šokas ir atrodė, kad tai pasaulio pabaiga: buvau visiškai priklausoma nuo vyro, neturėjau darbo, išsilavinimo. Vis dėlto, su artimųjų pagalba pabaigiau mokslus, įsidarbinau ir dabar esu nepriklausoma.
Buvęs vyras neleido mums su dukra gyventi ramaus gyvenimo – dvejus metus buvau puolama, skundžiama visoms įmanomos institucijoms. Jis kreipėsi ir į mano darbovietę – darbdavė net buvo pasiryžusi mane atleisti, bet pasigailėjo ir viską iškentėjom kartu. Po poros metų ryžausi bandyti kurti naujus santykius ir vėl jaučiausi kaip ant sparnų, bet po pusės metų draugystės supratau, kad jis ne tas, kokio man reikia.
Pirmas vyras paliko didelį antspaudą mano mažame gyvenime. Esu 25-erių, nekuriu jokių santykių todėl, kad vyras atėmė iš manęs pasitikėjimą savimi, pagarbą sau ir mano gražiausius jaunystės metus. Tikiuosi, kad tikroji meilė ateis tada, kai ji bus mažiausiai laukiama.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Rašinys skirtas konkursui „Verčiau būsiu vienišas: santykių istorija, apvertusi gyvenimą aukštyn kojom“