2 mėnesiai po viešojo transporto reformos: ar tikrai patogiau ir greičiau?

 (119)
Nuo skambiai pristatytos viešojo transporto optimizavimo reformos Vilniuje praėjo jau beveik 2 mėnesiai, tačiau manau, kad padėtis ne gerėja, o tik blogėja. Buvo žadama, kad viešuoju transportu bus galima keliauti patogiau, efektyviau ir greičiau. Kad žmonės norės persėsti iš savo automobilių į autobusus matydami juos greitai prašvilpiančius autobusų juosta.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Taip, reikia pripažinti, kad iš dalies tai tikrai pavyko. Dabar piko metu parvažiuoti namo iš darbo su automobiliu man užtrunka tiek pat ar net ilgiau nei su autobusu. Taigi tai tikrai skatina rinktis viešąjį transportą - laiko neprarandi, sutaupai pinigų, nesuki galvos, kur palikti automobilį miesto centre, o dar ir prisidedi prie ekologijos. Žinoma, tikiesi ir bent minimalaus patogumo važiuodamas naujais autobusais. Ir pradžia - pirmoji reformos savaitė - sakyčiau buvo tikrai daug žadanti - autobusai važinėjo pagal grafiką, namus buvo galima pasiekti daug greičiau nei prieš reformą. Tačiau tai truko neilgai. Dabar dažnai laiko intervale pagal grafiką turėtum sulaukti 2 greitųjų autobusų, tačiau sulaukiu vieno (jei konkrečiau, kalbu apie 3 greitąjį autobusą). O viduje būna tikra mėsmalė - durys vos užsidaro, namo grįžti visas šlapias nuo prakaito.

Prieita iki to, kad vieni keleiviai kaltina kitus, kodėl šie įlipo į autobusą, keleivių pyktį tenka išklausyti ir dėl to nekaltiems vairuotojams. Ne veltui autobusus, mačiau, jau filmuoja kai kurie pravažiuojantys troleibusų vairuotojai - juk jiems reiks persikvalifikuoti autobusų vairuotojais, tad tai galėtų būti vienas iš argumentų prieš – na, jau mes tokiom sąlygom nedirbsim ir tiek žmonių vežti nerizikuosim (...).

Galima pakalbėt ir apie skylėtą Vilniaus biudžetą, kuris dėl idealių sąlygų „zuikiams“ netenka dar daugiau pajamų. Galbūt todėl, dalis žmonių dar ir taikstosi su tokiomis važiavimo sąlygomis. Juk kontrolieriai net fiziškai negali įlipti į tokius autobusus ir patikrina nebent išlipančius žmones.

Artėjant rugsėjui praranda greitieji autobusai ir savo pagrindinį pranašumą - greitį. Automobilių vis daugiau, į kitą juostą lenkdamas „lėtuosius“ troleibusus ar autobusus nelabai pereisi, tai žiūrėk, atsitinka taip, kad už nugaros buvęs „lėtasis“ nuvažiuoja visą atstumą tokiu pat greičiu kaip ir greitasis.

Visi dabar tik ir kalba kas bus rugsėjį, o kas bus - pamatysim. Reikėtų nekalbėt, o daryti, kad būtų geriau. Žinau, dalis žmonių pasakys - nenori, nevažiuok tais autobusais. Bet kad dabar visos alternatyvos „pagadintos“ - mikroautobusai panaikinti, su automobiliu laiką leidi kamščiuose.

Taigi, jeigu nesugebam padaryti, kad visiems būtų gerai, palikim galimybę pasirinkti bent vieną gerą alternatyvą, tebūnie, kad ir brangesnę. Turim ambicingą merą, būkime ir mes ambicingais miestiečiais ambicingame mieste.

P.S.: kad tik nesugalvotų koks ES pirmininkavimo svečias piko metu greituoju autobusu po Vilnių pasivažinėti - nežinau kas gali likti iš jo nusipirktų lietuviškų suvenyrų ir skanėstų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite savo nuomone apie viešojo transporto reformą Vilniaus mieste! Ar baiminatės artėjančio rugsėjo ir didėsiančių spūsčių? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (14)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.