1989-ieji: Vilniuje grojo Bjork, o tautos gyvenimas įgavo galingą skrydžio jėgąrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (5)
Þakka þér, Ísland (liet. ačiū tau, Islandija). Tautos kaip ir jų žmonės gali būti visai ne giminiškos, tačiau labai artimos savo pasaulėjauta. Nuotolis skiriantis Islandiją ir Lietuvą milžiniškas, tačiau plevenančiai laisvai minčiai nei sienų, nei atsumų nėra.
© E.Statkausko nuotr.

Apie Islandiją pirmą kartą sužinojau būdama vienuolikos metų. Tada, gūdžiu sovietmečiu vienintelis kelias keliauti ir pažinti kitus kraštus tebuvo mano vaikiškos svajonės, sena enciklopedija bei kartografijos atlasas ir Rokvelo Kento piešinių albumas.

Taip aš atradau Islandiją, tą tolimą paslaptingą salą, tolimą šiaurę ir neapaiškinamą ilgesį. „Aš ten nukeliausiu“, - pasakiau tada savo namiškiams, o jie su graudžia šypsena tik palingavo galvomis. Taip ir augau, po truputį rinkdama žinių nuotrupas, žurnalų iškarpas, savo piešinius ir svajones.

1989 metų gegužės 20 dieną, prisimenu, kaip šiandien. Tuomet Vilniuje „Vilnius rock“ festivalyje, mano džiaugsmui, dalyvavo ir islandų grupė „Sugar cubes“ su daininike Bjork. Tačiau pamatyti koncerto man tada nepavyko, tą vakarą aš graudžiai paverkiau, bet rytą jau ant savo rankų supavau savo pirmagimį sūnų, kuris ir gimė iškart po renginio. Tais metais, o ir vėliau gyvenimas mano ir mano tautos įgavo galingą skrydžio jėgą.

Na, o 1991 metų šaltą vasario dieną per Lietuvą nuvilnijo karšta ir tirpdanti ledą žinia: Lietuva pripažinta kaip nepriklausoma valstybė. Pagaliau ir mes visi su šypsena atsitiesėm, kaip lygūs tarp lygių. Kas prakirto užšalusią jūrą, kas buvo tas galingas ledlaužis, parodęs kelią kitiems? Mano širdis iš džiaugsmo virpėjo, o protas pažino: žinoma, Islandija – jos šiaurės tauta.

Su meile ir dėkingumu, visada su jumis mintyse ir darbuose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (45)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (169)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (406)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (244)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.