100 milijonų eurų Lietuvos kariuomenei. Ar dabar jausimės saugūs?

 (58)
Seimas priėmė 2015-ųjų metų Lietuvos biudžeto patvirtinimo įstatymą. Biudžetas, kaip niekada išsiskiriantis optimistinėmis prognozėmis ir pinigų dalijimų į kairę ir į dešinę, jau keliskart buvo sukritikuotas ne tik Seime (kritika vienas kitam Seime nėra toks jau ir retas reiškinys, ypač turint omenyje tai, kad artėja savivaldybių tarybų rinkimai), tačiau ir ekonomistų, kurie bado pirštu į daugelį biudžeto eilučių ir graso, kad šitokio biudžeto galima ir nesurinkti.
© Organizatorių archyvas

Aš kaip jaunas žmogus, kuriam rūpi, kokia Lietuva bus po 10 ar 20 metų, į biudžetą siūlau pažvelgti ir dar vienu aspektu. Prezidentė dar pavasarį, rinkiminės kampanijos metu pasakė, kad statyti kariuomenės prieš tuomet labai opų buvusį pensijų kompensavimo klausimą negalima ir griežtu tonu pareiškė – pinigų kariuomenei bus. Nuo įprastinių rinkiminių kalbų ši išsiskiria nebent tuo, kad Prezidentės žodžiai išsipildė: 2015 metais krašto apsaugai Lietuva skirs 114 milijonų eurų daugiau, nei 2014-aisiais.

Tačiau klausimas, kodėl štai dabar, kai mokytojai prašo praktiškai tokios pat pinigų sumos tam, kad šalyje pakiltų švietimo kokybė, išlieka atviras. Taigi, krašto apsaugos biudžetas ateinančiais metais padidės didžiule pinigų suma. Ar nuo to kiekvienas mūsų jausimės saugesni? Vargu. Tačiau kyla ir dar vienas klausimas: ar beliks ką saugoti mūsų šalyje? Jau ne vienerius metus fiksuojamas Lietuvos švietimo kokybės prastėjimas, tačiau tai, regis, nė motais – svarbu fasadinis valstybės saugumas, o investicijos į jaunimą, panašu, kad dar metus kitus turės palaukti.

O juk žmonės, kursiantys valstybę po dešimtmečio ar dviejų bus išauginti šios sistemos. Manau, kad tikimybė, kad tie žmonės, kurie dabar trina mokyklos suolus, ateityje dirbs mokytojais, daktarais, ar ministrais, yra kur kas didesnė, nei tai, kad per ateinančius 10 metų Lietuvą užpuls kuri nors nedraugiška užsienio valstybė, todėl ir sąlygos jiems augti ir tobulėti turėtų būti suteikiamos, kaip įmanoma geriausios.

Nesunku paskaičiuoti, ką už tokią pinigų sumą, kurią Lietuva skiria 2015-ais metais gynybos finansavimo didinimui (be to, ką įvardija profsąjungos), būtų galima padaryti:

1) Visus Lietuvos mokinius aprūpinti naujausiais vadovėliais;
2) Visus Lietuvos mokinius aprūpinti planšetiniais kompiuteriais;
3) Keliose dešimtyse Lietuvos mokyklų įrengti technologijų centrus;
4) Atnaujinti didelę dalį pasenusio inventoriaus;
5) Atnaujinti mokyklų bibliotekas;
6) Atlikti energetines renovacijas ketvirtadalyje Lietuvos mokyklų;
7) Visus mokyklų kabinetus aprūpinti interaktyviosiomis lentomis.

Kasmet įgyvendinus po vieną iš šių punktų, tikiu, Lietuva būtų viena pirmaujančių šalių pasaulyje jei ne pagal ugdymo kokybę (kurią pagerinti, sutikite, reikėtų dar daug laiko), tai bent jau pagal pastangas ją gerinant. O pastangos – neverta net abejoti – visada duoda vaisių.

Vis tik, gerų pokyčių biudžete ir šiemet galima rasti. Štai moksleiviai jau keletą metų diskutavo apie galimybę įsteigti neformaliojo ugdymo krepšelį, kuris pagerintų būtent popamokinės veiklos kokybę. Džiugu, kad šis pasiūlymas pagaliau buvo išgirstas ir Seimo narių, todėl naujaisiais mokslo metais kiekvienas mokinys turės savo pinigus, kuriuos galės paskirti būtent tai veiklai, kuri jį domina labiausiai – tūkstančiams moksleivių bus atvertas kelias į labiausiai dominančias neformaliojo ugdymo sritis.

Taigi, summa summarum, 2015-ųjų metų biudžetas, mano manymu, demonstruoja ne tik „šiokį tokį“ politikų neraštingumą ir nemokėjimą skaičiuoti galimų ateinančių metų pajamų, tačiau ir tai, kad mūsų valstybėje išdėlioti prioritetai yra, švelniai tariant, keistoki.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (91)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.