10 pokyčių, kurie priverstų emigrantus susimąstyti grįžti namoNorvegijoje gyvenančio lietuvio sąrašas

 (68)
Esu parašęs daugybę straipsnių, kurie susilaukė nemažai skaitytojų dėmesio: jie jį išreikšdavo apipildami komentarais, kuriuose buvo gausu klausimų apie tai, kaip ir ką daryti, kad būtų mums geriau. Nors pats jau aštuonerius metus dirbu Norvegijoje, savęs nelaikau emigrantu, nes ten tik dirbau, o Lietuvoje gyvenau.
© M.Žiličiaus nuotr.

Kiekvienas - savo likimo kalvis, tad kaip pasiklosim, taip išsimiegosim. Aš pasiklojau taip, kad galiu kas mėnesį grįžti į Lietuvą ir čia praleisti dvi savaites su šeima. Ir griežtai nusistačiau sau taisykles, kad per metus svetimoje šalyje negaliu būti ilgiau nei šešis mėnesius. Žinoma, daug pinigų išleidžiu kelionėms pirmyn ir atgal, bet man pinigai nėra svarbiausia. Svarbiau yra būti su šeima. Žinoma, nepamirštant ir pinigų.

Šį straipsnį paskatino parašyti daugelio keliami klausimai - ką daryti, kad Lietuvoje mes gyventume geriau ir nebūtų noro važiuoti kažkur toli, palikus savo artimus ar su jais kartu, kad emigravusiems atsirastų noras grįžti čia ir būti tarp savų. Taigi, aš sudariau dešimt dalykų, kuriems įvykus daugelis išvažiavusiųjų sugrįžtų, o likusieji nebegalvotų apie išvažiavimą.

1) Demokratija. Tikriausiai visi žinome, kas tai per žodis ir ką jis reiškia,tad nesivelsiu į demagogijas ir šio žodžio reikšmės neaiškinsiu. Kad ir kaip būtų, Lietuvoje mes jos dar neturime. Jei mes gyventume demokratinėje valstybėje, nekiltų kliūčių atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir pačiam spręsti kaip savo butą šildyti.

2) Teisybė. Kas yra teisybė, žinome visi, bet, deja, kartais ta pati teisybė skirtingiems žmonėms atrodo skirtingai. Visi girdėjome apie vamzdžiais papuoštą Vilnių ir tų grožybių „kainą“. Na, vieniems tai atrodė teisinga, kiti, deja, pyko. Kodėl? O čia ir yra painiava, kurios dar „mokslininkai neišaiškino“ iki galo. Telieka viltis, kad ateityje nebebus statomi viešieji tualetai už pusę milijono litų, kai puikiai aišku, kad už tokią sumą galima pastatyti keliolika tokių pat ar net geresnių tualetų. Džiugu, kai pats pastatęs namą nuo pamatų ir žinodamas jo kainą, matai, kaip valdžios atstovas remontuoja savo namą už 5 milijonus litų. Ir tai tik vidaus apdailai skirti pinigai. Na, ar čia teisybė?Galbūt...

3) Bausmė. Griežtesnis nusikaltėlių baudimas sustiprintų žmonių pasitikėjimą savo šalies teisėsauga. Nieko negali būti geriau nei pasitikėti savais ir jaustis saugiam. Deja, mes matome viską kitaip. Kaip ir minėjau antrajame punkte apie teisybę, mes niekada nesijausime saugūs, kol matysime ją tokią. Tokią teisybę, kai yra plėšiami visų mūsų pinigai ir švaistomi nežinia kam. Nieko negali būti baisiau už tokių nusikaltėlių nebaudimą. Kol nusikaltėliai plėš valstybės pinigus ir liks nenubausti, kol žmogžudžiai žudys ir bus paleidžiami po kelių metų į laisvę, mes emigracijos nesustabdysime.

10 pokyčių, kurie priverstų emigrantus susimąstyti grįžti namo
© DELFI (R.Gečiūnaitės nuotr.)

4) Tradicijų gerbimas. Kam reikalinga tauta ,kurioje nėra gerbiama tradicija? Nors ir įstojome į Europos sąjungą, neturėtume užsieniečiams leisti per daug mums vadovauti. Kiekvienas įstatymas privalo būti derinamas pagal tautos daugumą ir jos norus. Negali juk būti taip, kad daugybė žmonių klysta, sakydami, kad negalima leisti homoseksualams viešai demonstruoti nepagarbos tradicinėms šeimoms. O nepagarba ir netgi viešas tyčiojimasis iš tradicinių šeimų buvo ir yra. Atsiminkime dvilytę lėlę, darželiuose mūsų vaikams sekamas pasakas apie princus. Juk daugybė žmonių negali taikytis prie kitokios orientacijos atstovų? Pakartoju, negalime leisti kažkam sugriauti tradicijų,o ypač - viešai iš jų tyčiotis.

5) Valstybinių įmonių kūrimas. Vieša paslaptis, kokius milijardus susikrauna privatūs asmenys, įkūrę prekybos centrus. Kodėl to negali padaryti valstybė? Kiek valstybė praturtėtų, įgyvendinusi šią mintį? Toli eiti nereikia, nes Norvegijos „Statoil“ (Stat – valstybė; Oil - degalai) kompanija yra valstybinė. Ir žinote, kiek milijardų vien tik šis tinklas atneša? Pasidomėkite, kiek Lietuvoje uždirba privačios degalinės. Kodėl valstybė negali turėti kažko savo, kas neštų mums visiems medų? O kai medaus pilni koriai, tada ir bitės žiemą jaučiasi saugios.

6) Griežtesnis privataus verslo kontroliavimas. Nuolat girdime, kad tai viena, tai kita įmonė neva patyrė nuostolių, nors giliau pasiknisę matome, kad būna ir taip, jog pagrindiniai vadai švaistėsi milijonais, lepino save karaliaus atlyginimais, murkdėsi prabangoje, o paprastam žmogui nesugebėjo net vargano atlyginimo sumokėti. Nesumaišykite šio punkto su teisybe ir bausme, nes jis skiriasi. O skiriasi tuo, kad privatus žmogus turi teisę mokėti tiek, kiek mano galįs, turi teisę lepinti save didesniais atlyginimais ir tai yra teisybė, už kurią bausti negalima. Bet yra vienas bet...Valstybė privalo kontroliuoti tokius asmenis, kad nebūtų peržengta ta teisybės riba, kai nebemokami atlyginimai paprastiems žmonėms ir kad nebūtų prieita iki bausmės neišvengiamumo. Kartą teko kalbėtis su viena moteriške, kuri Norvegijoje šiuo metu yra įkūrusi nuosavą kirpyklą.Tuos laikus, kai ji dirbo viename Lietuvos prekybos centre, ji atsimena su siaubu. Ribota laisvė, negali eiti į tualetą be paprašymo, o jeigu sustreikavo pilvas, tokių prašymų reikia daug, o tada prasideda patyčios ir žeminimai, psichologinis spaudimas. Daugelyje Lietuvos privačių verslų tai dar vyksta, ir valstybė privalo įvesti kažkokias taisykles, kurios neleistų pažeisti žmogaus orumo. Juk žinodamas, kad reiks prašytis į tualetą, žmogus stengiasi negerti, kad šio prašymo išvengtų. Įsivaizduokite: sėdi kasoje moteris, eilė kilometrinė, o jai prireikė į tualetą. Ką jai daryti? Ji turi skambinti ir prašyti malonės pas karalius ir visa tai - žmonėms girdint. Ši moteriškė, apie kurią pasakoju, emigravo, nes nebegalėjo pakęsti tokio žeminimo. Dabar ji Lietuvą atsimena tik bloguoju. Taigi, privataus verslo kontroliavimas tikrai padėtų sumažinti emigraciją ir galbūt paskatintų sugrįžti išvykusius.

7) Teisė į mokslą. Šiame skyriuje kaip pavyzdį pateiksiu save. Būdamas 18-os vedžiau, susilaukėme dukros. Tėvai – alkoholikai, tad jokios pagalbos nesulaukėme. Vidurinę baigiau vakarinėje mokykloje. Galvojau, stosiu į universitetą. Bet... Studijuoti dieniniame kurse gali tik tie, kuriems kažkas padeda, nes jie negali dirbti. Na, gal ir gali, bet tada klausimas, kada mokytis?Studijuojant neakivaizdžiai reikia nemažų pinigų, be to, ne visas specialybes galima studijuoti neakivaizdiniu būdu. O kodėl aš turiu rinktis tai, kas man ne prie širdies? Netgi jei tai ir pigu?Taigi, sudarius palankias ir lanksčias sąlygas mokytis, mes tikrai sumažintume emigraciją ir paskatintume žmones grįžti. Bet viskas turi atitikti realybę, nes jei atlyginimai bus tokio dydžio, kad vos ne vos galėtum susimokėti už studijas, naudos nebus.Viskas turi vykti proporcingai ir logiškai.

10 pokyčių, kurie priverstų emigrantus susimąstyti grįžti namo
© Shutterstock nuotr.

8) Nulipti nuo laktos. Visi,kuriems teko pabuvoti kaime, matėte vištidę. O vištidė labai panaši į Lietuvos situaciją.Kas ant aukštesnės laktos pirmas užšoka, tas kitiems ant galvos teršia. Jeigu nesupratote, tai pabandysiu paaiškinti. Valdžia sako - „padėtis nekokia - mažinsime atlyginimus, karpysime pensijas“. Bet tuo tarpu sau atlyginimus didina ir pinigus švaisto visokiems abejotinos būtinybės ir kokybės projektams. Ir jiems nė motais, jie turi paaiškinimą, kad neva, kas bus, jei mes tokie puikūs ant pačios viršutinės laktos tupėdami kiemsargio atlyginimą gautume. Jiems negėda net tai, kad kiemsargis už juos kone keliolika kartų mažiau gauna. Jie vadovaujasi aukštesnės laktos sindromu. Ir kol toks laktos sindromas klestės, niekas čia negrįš, nes kad ir kokiais kvailiais „laktistai“ tautą laiko, mes mokame skaičiuoti, todėl ir renkamės kitą šalį.

9) Skaidrumas. Liaudžiai reikia daugiau skaidrumo, kur keliauja jų pinigai, sunešti į biudžetą.Viskas turi vyti šimteriopai skaidriau, nes mes jau pradedame net savimi nepasitikėti. Aišku, atsiras tokių, kurie pasakys, kad yra internetinės svetainės ir t.t., kur galima pažiūrėti, kokios sumos ir kam atitenka. Deja, to ne gana. Kaip pavyzdį pateiksiu ligonines. Matome, kiek pinigų į jas yra investuojama, bet užėję vis dar kvėpuojame sovietų sąjunga. Girdime, kad gydytojai gauna nedidelį atlyginimą, kad trūksta aparatūros, bet vos aparatūra yra nuperkama, ji stovi nenaudojama.Tai kur tuos pinigus vis tik deda?

10) TV laidos apie gėrį. Kaip pavyzdį pateiksiu profesoriaus Ričardo Kazlausko buvusias laidas apie gamtą. Kyla klausimas - kuo tai susiję su emigracijos mažinimu? (...) Nesenai viename internetiniame naujienų portale teko skaityti straipsnį, kuriame kalbinamas gerbiamas profesorius. Įsigilinus į profesoriaus žodžius, mes netyčia galime ir praregėti,o praregėję išvysti,kad esame labai susvetimėję, sužiaurėję, tapę abejingi kitų skausmui ir vargui. Kuo daugiau televizija skleis gražių laidų, kurios vienys žmones, o ne vers svetimėti, tuo mes labiau trauksime vienas kitą,o trauka yra geras požymis ,kad atėjo laikas grįžti namo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (918)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (292)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2765)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (407)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?

Sužinojusi, ką senelis padarė vaikui, mama jį skaudžiai pamokė (267)

Jau kurį laiką galvojau parašyti šia tema, ir pagaliau susikaupiau. Spekuliacijos smurto tema pasiekė kritinę ribą. Savo laišku nieko neagituoju, tiesiog pasidalinu savo istorija, kaip pavyko sutramdyti vyro tėvą.